Paskelbta

Kakavinis burokėlių keksas

Vienas naujesnių kūrinių mano virtuvėje, bet atsiradęs tuomet, kai už lango bolavo sniegas, todėl po pirmo kąsnio atėjo jausmas, kad… Kalėdos 🙂 Iš tiesų, sausoji kekso dalis labai primena šventinių meduolių skonį, o kad nebūtų taip sprangu, kaip keistai beskambėtų – burokėlių įdaras. Mano keksus puošia kokosų išspaudų kepurės, tačiau puikiai suprantu, kad jų ne kiekvienas gali gauti, todėl recepte paminėsiu kuo jas pakeisti.

Kol ragaujantiems nepasakysite, kad kekse yra burokėlių, garantuoju, kad niekas to nesupras. O vaikams gal netgi geriau nesakyti apie daržoves pyrage, būna tikrai keistų reakcijų 🙂

Toliau skaityti „Kakavinis burokėlių keksas”

Paskelbta

Tortas „Mėlyna morka”

Brangiausiojo gimtadieniui sukurtas ir sukurptas tortas. Apjungiau net tris seniai naudojamus gaminius į vieną ir labai apsidžiaugiau rezultatu. Jei mėgstate gaivius, ne itin saldžius skonius – būtent toks šis tortukas ir yra. Mažieji zefyrai ne tik džiugina akį, bet ir suteikia savito skonio. Na, mano receptoriams tas skonis pernelyg cheminis, tačiau ragautojai labai džiūgavo. O tai juk svarbiausia 🙂 Ir dar vienas gėris – po truputį laisvėjanti šaldymo kamera, uogos šiemet kaip niekad „eina į trasą”.

Biskvitui pasiruošiu: Toliau skaityti „Tortas „Mėlyna morka””

Paskelbta

Midus

Prasidėjus žiemai, prasideda ir slogučiai, peršalimai ar neduokdie gripas… Labai džiaugiausi atradusi senovinio lietuviško midaus, tikro vaisto, gamybos aprašymą, jau esu pagaminusi net 6 rūšis midaus, bet aprašysiu patį pačiausią.

Ir kalba eis ne apie tą midų, kurį perkame parduotuvėse lauktuvėms. Fermentacijos būdu paruoštas gėrimas tiks pasimėgavimui, žiemą vartojimui profilaktiškai, o susirgus reikės padidinti vartojimo dozę ir dažnumą. Gal ir placebo, bet visi žinome vaistažolių arbatų ir medaus galią. Pasigaminti bus tikrai nesudėtinga, tik reikės įdarbinti laiką. Toliau skaityti „Midus”

Paskelbta

Bananiniai varškėčiai

Varškėčių receptų gyva galybė, ir internete, ir net senose kulinarinėse knygose aprašomi tiek paprasti, tiek įmantrūs varškėčiai. Turbūt kiekviena šeimininkė pasirenka gamybos būdą atsižvelgdama į šeimynos skonius. Esu aprašiusi labai gardžią varškėčių tešlą (receptas čia), gaminant su manais labai svarbu, kad tešla pastovėtų, manai išbrinktų. O kai norisi greitai, skaniai ir kvapniai papusryčiauti ar pavakarieniauti, kepu štai tokius varškėčius. Toliau skaityti „Bananiniai varškėčiai”

Paskelbta

Pomdžemas – žalių pomidorų džemas

Dauguma gaminančių šį skanumyną naudoja žalių pomidorų ir citrinų derinį, o man labai patiko sumanymas pakeisti citrinas apelsinais, su visa žieve ir net sėklomis.

Skonis – karčiai saldus, valgomas su varške, jogurtu, ledais, paukštiena, balta mėsa, visais sūriais. Žodžiu tik su grybais ne 🙂 Aš juo gardinu pyragus ir pyragėlius, kartais net kokį torto lakštą sutepu.

O dauguma ragavusių pasakojo negalėję sustoti ir suvalgę iš karto visą stiklainį. Viena istorijų – apie žveją, smarkiai susipykusį su kolega, kuris bežuvaujant vienas tyliai iškabliavo stiklainį ir bandė nuslėpti nusikaltimą. Paliktasis be padažo mėsai pasakojo mintyse užsimojęs irklu, bet ačiūdie, apsigalvojęs ir tik paskelbęs nekalbadienį 🙂 Pasakojo susipykę ir sutuoktiniai, kai vienas naktį tyliai pribaigė pomdžemą, o kitas ryte planavo juo gardinti varškę.

Kasmet verdu vis daugiau, nes gausėja mėgėjų būrys, bet ir patys kuo puikiausiai pasigaminsite tikrai nesudėtingai paruošiamą pagardą. Iš kur žali pomidorai? – iš sodų ir sodybų, po didžiųjų rūkų, kai stiebus nujuodina maras, o jei tokių pažinčių nėra, yra turgus. Jame rugsėjo gale visada aptinku galybes dėžių su pigiai parduodamais žaliūkais. O kartą netgi gavau dėžę dovanų, vien už pasakojimą ką iš jų gaminti, smagus mainas.

Toliau skaityti „Pomdžemas – žalių pomidorų džemas”

Paskelbta

Raugintos morkos

Raugintos morkos – visiškai nebūtinai rudens derliaus šventė. Karts nuo karto užraugiu nedidelį kibirėlį morkų ir žiemą, nes jos tobulai tinka vakarui su gera knyga ar filmu, kai norisi ko nors „pagriaužti”. Raugintiems produktams laikyti optimaliausia +2-5C temperatūra, tokią net tobuliausiam rūsy sunku išgauti, todėl vienas kibirėlis greitam suvartojimui – tobulas variantas. Kalbu apie 1l talpos plastikinę arba stiklinę talpą. Šios morkos puikiai tinka ir garnyrui, bet vėlgi – nedideliais kiekiais, mat jos ilgai kramtomos, sakyčiau labiau tinkamos patiekalų puošybai. Toliau skaityti „Raugintos morkos”

Paskelbta

Šokoladinis moliūgo pyragas

Šis pyragas gimė iš klaidos 🙂 Tiesiog gamindama moliūginį zebriuką (receptas čia), užsisvajojusi subėriau kakavą į tešlą ir tik tada prisiminiau, kad pusės tešlos nepalikau moliūgų sluoksniui… Sumaišiau visus produktus į vieną masę, iškepiau pyragą, paragavau ir supratau, kad tai gali būti tobulas pyragas, jei… Po kelių bandymų įsitikinau, kad supratau teisingai: moliūgų tarkius reikia būtinai nusausinti ir būtinai sumaišyti su cukrumi prieš dedant į tešlą. Pyragas gaunasi labai drėgnas, moliūgai atsisluoksniuoja (tikiuosi matosi nuotraukoje), todėl išgaunami du skoniai. Ir dar vienas svarbus momentas – šiam pyragui reikia naudoti riebiąją kakavą, ant pakuotės ieškokite užrašo 20-22%.

Toliau skaityti „Šokoladinis moliūgo pyragas”

Paskelbta

Jautiena su svogūnais aluje

„Stiprus” patiekalas pietums ar ankstyvai vakarienei. Ypatingai skaniai gaunasi svogūnai – saldžiai karstelėję ir pririgėrę jautienos sultinio. Jautienai reikalingas išankstinis dėmesys, anaip mėsa bus kieta. Perku kuo plonesnę jautieną be kaulo, arba pjaunu storesnį gabalą į 5-7cm pločio gabalus.

1kg paruoštos jautienos ištrinu Toliau skaityti „Jautiena su svogūnais aluje”

Paskelbta

Obuolių desertas

Ar kas nors pamenate? Vilniuje, Justiniškėse, viename vaikų darželyje iškarto po perestroikos buvo atidaryta vaikų kavinė „Mykoliukas”. Kol vaikai su tėveliais valgydavo skanumynus, aš tampydavau akordeoną ir kartu su teta Irena – Mykoliuku traukdavome liaudies ir nevisai liaudies dainas. O kai atnešdavo desertą, buvo sekama graži pasaka… Neseniai, svečiuodamasi pas tetą Ireną, prisiminiau koks nuostabus būdavo tas obuolių padaže skonis ir buvau apdovanota šio deserto receptu.

Leidau sau nedidelę korekciją – likusius nuo gamybos baltymus išplakiau ir ne tik papuošiau desertą, bet ir papildžiau kokosų skoniu.

Toliau skaityti „Obuolių desertas”