Firminė pomidorinė su moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis

 

Sriubos man – didžiulė erdvė fantazijai. Dažniausiai, užsimanius naujo skonio, kūryboje dalyvauja mano … spintelės 🙂 Kadaise pažįstama pasakojo jau išstovėjusi duobes grindyse prie drabužių spintos, mat niekaip rytais negali išsirinkti kuo dabintis. Panašias duobes jau turbūt galima aptikti ir mano virtuvėje, prie šaldytuvo ir spintelių. Atsidarau, peržvelgiu, peržiūriu, mintyse sudėlioju derinius ir imuosi darbo. Lygiai taip ir gimė ši sriuba. Ne visi bandymai būna vykę, ne visas pagiria valgytojai, tačiau ši – viena iš tikrai sėkmingų. Kaip pasakė vienas iš degustatorių – ‘sriuba su pakramtymais’. Soti, gaivi, saldžiarūgštė. Toliau skaityti „Firminė pomidorinė su moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis”

Suktinukai

Viskas prasidėjo nuo to, kad belipdant koldūnus, sulaukiau skambučio ir turėjau skubiai išvažiuoti net kelioms dienoms. Tešlos ir įdaro buvo likę daug, begalo pagailo produktų, todėl ant jau iškočioto tešlos lakšto sukrėčiau įdarą, jį tolygiai paskirsčiau, kadangi lakštas buvo didelis – perpjoviau jį per pusę ir susukau du ritinius. Juos supjausčiau 3cm pločio riekelėmis ir jas sudėjau į šaldymo kameros lentyną. Kol susiruošiau į kelionę, suktinukai jau buvo truputį sušalę, tad juos sudėjau porcijomis į maišelius ir juos susandėiavau į kameros stalčių.

Prisiminiau apie juos jau gerokai po kelionės, beieškodama koldūnų. Pamaniau, kad verdant įdaras greičiausiai išplauktų, įktainau keptuvę, šliūkštelėjau aliejaus ir jame apkepiau suktinukus. Paragavę vienbalsiais nusprendėme, kad jie niekada nepakeis koldūnų, bet ir visada bus pagaminti, kai bus ruošiama tešla.

Tobulos tešlos receptą rasite čia.  O įdarui galima rinktis mėgstamą mėsos ar paukštienos faršą, maltus grybus, varškę… Būtinai pabandykite, tikrai gardu 😉

Mišrainė su jautiena

Šią mišrainę visada prisimenu pirkdama jautieną sriubai (receptai), tuomet griebiu ir gabalą jautienos kumpio ir reikalingų daržovių, pamąstau ar šaldytuve yra kečupo (pas mus jis – retas svečias).  Kaip ir jautienos sriubą, taip ir šį gardumyną dažniausiai ruošiu laukdama svečių. Sriuba tinka pietums ir rytui, na, o mišrainė tinka bet kurio paros laiko pasisėdėjimui prie stalo. Valgytojai visada giria lengvą aštrumą, mišrainė soti, spalvinga akiai.  Toliau skaityti „Mišrainė su jautiena”

Bulvių armonikos

Armonikos puikiai tinka šeimyninių pietų stalui, vakarienei su draugais, o ir laužo žarijose jos iškepa puikiai. Kartais norisi lašinukų aromato bulvėje, mūsų giminėje yra šias bulves valgančių dar ir su sviestu. Mano nukrypimai – pabarstymas fermentiniu sūriu, šviežiais kalendros lapeliais ir svogūnų žiedai, kuriuos kloju ant folgos ir ant jų dedu paruoštas bulves.

Na, o pats paprasčiausias, sakyčiau klasikinis, receptas toks. Toliau skaityti „Bulvių armonikos”

Citrininiai keksiukai

Važiuojant į svečius pas vienus draugus, visada kepu keksiukus. Ir stengiuosi, kad skoniai nesikartotų, nesvarbu kaip ilgai nesimatytume. Paskutinį kartą į kelionę buvo suruošti apelsininiai keksiukai, o praeitą savaitgalį prisiminiau, kad yra dar vienas puikus citrusas – citrina. Taigi, buvo iškepti kvapnūs keksiukai, ir šį kartą netgi spėjau juos nufotografuoti 🙂

Šie keksiukai buvo ypatingai gardūs dėl malonios rūgštelės ir drėgnos tekstūros. Citrininis glajus ir migdolų riekelės suvedė visus skonius į tobulumą. Toliau skaityti „Citrininiai keksiukai”

Firminė silkutė su baklažanais

Negaliu neįkišti trigrašio (šiuo atveju kokio nors produkto) į klasikinius patiekalus. Kadaise įkišau baklažanus į silkę su burokėliais, ir nuo tada paprastas ir gal net kiek pabodęs patiekalas tapo vienu mėgstamiausių. Dažniausiai šią silkutę gaminu šventiniam stalui ar vakarėliui, tie, kas yra ragavę ir nebijo majonezo, jau pasakojo, kad kelis metus gamina šį patiekalą Kūčioms. Gal todėl, kad baklažanai suteikia įdomaus, beveik grybų skonio, o gal todėl, kad tai ypatingai greitai ir paprastai pagaminama silkė. Beje, darant silkę „pataluose” irgi esu bandžiusi įsluoksniuoti baklažanų, buvo neblogai, bet ne tobula, todėl štai tobulas receptas. Toliau skaityti „Firminė silkutė su baklažanais”

Baklažanų pyragas

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti „Baklažanų pyragas”

Kūmutės baklažanų sriuba

Šiuo metu pigūs baklažanai. Kartais suridenu jų juosteles su feta ir džiovintais pomidorais, iškepu vieną kitą baklažanų laivelį, užsuku stiklainį-kitą šaltai marinuotų rutuliukų… Bet šioje sriuboje atsiskleidžia labai stiprus baklažanų skonis, todėl su dideliu malonumu rudenį gaminu šį savo kūrybos pietų patiekalą. Sriuboje man labiausiai patinka nedidelis kiekis tarpusavyje puikiai derančių skonių, ir netiesa, kad nebūna sriubų be bulvių ir morkų 🙂 Padidinus mėsos kiekį, sriubos užteks pietums, kito patiekalo nebesinorės. Toliau skaityti „Kūmutės baklažanų sriuba”

Vištienos troškinys

Šis troškinys mūsų namuose yra rudens favoritas. Atvėsus orams, traukiu iš spintelių gūdumos greitpuodį ir keliauju pirkti vištos. Panašiai vištą ruošdavau ir tuomet, kai neturėjau greitpuodžio, paprastame puode troškinys irgi puikiai pavyksta, tik, žinoma, ne taip greitai. Troškinį visada valgome su marinuotais agurkais arba kalafiorais. Ir įdomiausia, kad netgi ne itin mėgstantys vištieną ragautojai gyrė patiekalą. Tiekiant pietums, troškinys atstoja ir sriubą ir „antrą” patiekalą. Dar vienas didelis privalumas – jį galima gaminti ir iš „naminės” vištos, kurią dauguma naudoja tik sultinių gamybai, tad jei jums svarbu ką valgote – tai būtent toks patiekalas.

Toliau skaityti „Vištienos troškinys”