Vienas iš greičiausiai paruošiamų žuvies patiekalų mano virtuvėje. Visada kepu didelį apkepą, mat jis tinka ir pietų, ir vakarienės stalui, šaltas – kaip užkandis ar net ant duonos riekelėmis su daržovėmis. Taip pat šis apkepas turi ypatybę, panašią į cepelinų – kitą dieną pašildytas orkaitėje ar keptuvėje tampa dar skanesniu. Dar vienas malonumas – daug variacijų. Kartais į tešlą įmaišau špinatų ar petražolių, tinka ir gelsvės lapai. O viršų barstau vis kitokiomis sėklomis, tai irgi keičia skonį. Toliau skaityti „Žuvies apkepėlė”
Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis
Idėją parsivežiau ir tetos Irenos, jos pasakojimas apie sumuštinius su pienėmis smarkiai įkvėpė ir paskatino pamąstyti su kuo dar tiktų ruginė duonos riekelė ir naminio sviesto gabaliukas?
Pienių žiedai – žiedus reikėtų skinti vidurdienį, kai jie labiausiai išsiskleidę. Žiedai praplaunami po tekančiu vandeniu, gerai nusausinami popieriniuose rankšluosčiuose, skabomi geltonieji žiedlapiai ir lengvai įspaudžiami į sviestą. Jei norisi pienių medaus skonio, žiedų nereiktų plauti, tik paskleisti ant balto audinio ir luktelti valandą-kitą, tuomet vabaliukai išsivaikščios, o žieduose esančios žiedadulkės suteiks ypatingo skonio. Man patiko ir truputis druskos. Jokio kartumo žiedlapiuose ištikrųjų nėra. Toliau skaityti „Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis”
Vilkžuvės kepsnys
Žuvies skyriuje akis užkliuvo už vilkžuvės didkepsnio, gabalas atrodė įspūdingai, todėl sumaniau išbandyti šios žuvies skonį.
Na, eilinį kartą sumokėjau beveik pusę kainos už vandenį, kuriame žuvis buvo šaldyta. Vis prisimenu, kad esu sau pažadėjusi pirkti tik atšildytą žuvį, bet taip mėgstu bandyti naujus skonius, kad pažadas išgaruoja tik pamačius kokią naują rūšį 🙂 Toliau skaityti „Vilkžuvės kepsnys”
Pieno ledukai
Turiu tokią bėdą – rytinę kavą geriu su pienu, bet kažkas kiekvieną naktį išgeria visas jo atsargas. Kadangi pagauti vagies nepavyko, o savanoriškai niekas irgi neprisipažino, teko sugalvoti kaip išsaugoti tuos kelis šlakelius pieno, be kurio kavos gerti tiesiog negaliu. Orai jau juda vasarop, rytas gali prasidėti ir su šalta kava. Taigi, taip ir kilo mintis paslėpti pieno ledukų maišeliuose šaldymo kameroje.
Pieną, piltuvėlio pagalba, supilu į maišelius. Labai smagu, kad yra toks didelis pasirinkimas – nuo kubelių iki širdelių.
Plikytos ar virtos kavos puodelį gardinu 2-3 pieno kubeliais. Jei norisi visai šaltos kavos, įmetu ir keletą vandens ledo kubelių.
Geriau šaldyti riebesnį, 3,5proc. pieną. Taip pat galima pasigaminti ir grietinėlės ledukus.
Vištų širdelės ant medinio iešmo
Neįmantrus patiekalas, tačiau skonis, ruošiant tokiu būdu, tikrai pranoksta lūkesčius. Širdeles naudodavau geriausiu atveju salotų „Iš širdies” gamybai, tačiau, valgytojams reikalaujant, buvo sumanytas toks kepimo būdas, ir jis pasiteisino. Širdeles galima kepti ir ne ant iešmų, jų privalumas – gražus porcijinis pateikimas. Svarbiausia neperkrauti lėkštės garnyru, kuklus salotų ir garstyčių padažo variantas pats tas. Toliau skaityti „Vištų širdelės ant medinio iešmo”
Čili aliejus
Pavasarį, kai prasideda pirmos šviežios daržovės, atsidarau džiovintų prieskonių spintelę ir iš likučių prigaminu kvapnių aliejų. Džiovintas žoles ir daržoves rekomenduojama sunaudoti per 12mėn., o užpylus aliejumi, jomis dar galima džiaugtis ilgą laiką. Šiandien – čili diena. Nuotraukoje pusės litro stiklainis.
Sausas džiovintas čili ankštis sudedu į stiklainį, papildomai įberiu
Čili dribsnių su sėklomis
Ir iki viršaus užpilu alyvuogių aliejumi. Stiklainį užsuku ir dedu į tamsią vietą bent savaitei.
Šis aliejus labai tinka mėsos ir paukštienos patiekalų ruošimui ir šviežių salotų gardinimui. Svarbiausia nepadauginti 🙂
Taip pat gaminu bazilikų, raudonėlio, rozmarino aliejus.
Duonos, kalafiorų ir špinatų pyragas
Šio pyrago idėja kilo begaminant saldų tortą su pirktinių sausainių padu. Kartais ištiesų nėra laiko lėto maisto gamybai, kartais netikėtai greitai sulauki svečių – štai ir išeitis! Pyragas skaniausiais tiesiai iš orkaitės, atšalęs irgi labai gardus. Skonis neįprastas, originalus, turtingas, todėl siūlyčiau negadinti jo padažais. Toliau skaityti „Duonos, kalafiorų ir špinatų pyragas”
Kokosinis obuolių pyragas
Tik vienu ingredientu papildytas klasikinis obuolių pyragas, ir vėl naujas skonis. Kokosai išties dera su keptais obuoliais, pyragas gaunasi purus, minkštas, drėgnas, su morenginiu kokosų skonio viršumi. Ne itin šventinis, labiau savaitgalinis ar kai norisi tiesiog kažko „tokio” ir greitai 🙂 Ypatingai skanus ką tik iškepęs. Toliau skaityti „Kokosinis obuolių pyragas”
Varškės pyragas su džemo pertepimu
Šis pyragas būtinai turi bręsti šaldytuve 48h, todėl jis turi tą nepatogumą – atsidarai šaldytuvą, o jis kvepia pyragu, na kaip susilaikyti neparagavus 🙂 Visgi, laukimas turi privalumą, skonis užburs nuo pirmo kąsnio. Džemo pertepimas gražiai sujungia varškės sluoksnį ir padą. Šį pyragą drąsiai rekomenduočiau net ir šventiškiausiam stalui. Aš naudoju žalių pomidorų džemą (receptas čia), bet puikiai tiks ir bet koks kitas, būtinai tirštas, džemas. Toliau skaityti „Varškės pyragas su džemo pertepimu”
Rabarbarai žiemai
Netikėtas atradimas prieš kone 10 metų tapo žiemos desertų favoritu, ir jis šaldymo kameroje per žiemą neužsibūna.
Daugelis ragavusių mano valgantys šaldytus kivius, nes ruošinio skonis ir rūgštus, ir su traškančiomis sėklomis.
Kelis metus iki atradimo bandžiau šaldyti rabarbarų gabaliukus – gaudavosi košė ir tiek, bet štai mintis juos pasaldinti ir sumaišyti su aguonomis virto tobulu pagardu ledams, sausainiams ir net tortų pertepimams.
Šiomis dienomis pjaunu rabarbarų kotus ir gaminu naują partiją ypatingo gardėsio. Toliau skaityti „Rabarbarai žiemai”