O buvo taip 🙂 – belaukdama svečių, nupirkau zefyrų. Tvarkiau šaldymo kamerą – ištraukiau paskutinį poką pernykščių juodųjų serbentų. Svečiai neatvyko, zefyrai džiūvo, uogos atšilo ir pradėjo težti. Tuomet prisiminiau, jog gamindavau zefyrų ir bananų desertą, tik jis buvo labai jau saldus. Tuoj pat buvo ištrauktas virtuvinis kombainas, zefyrai ir serbentai labai gerai sumalti, o gauta tyrė supilstyta į desertines taures. Gavosi irgi labaaaai saldu, bet labai netgi skanu. Toliau skaityti „Zefyrų ir juodųjų serbentų desertas”
Balandėliai vynuogių lapuose – Dolma
Kiekvienais metais, marinuodama agurkus, tam pačiam marinate užkonservuoju ir jaunų vynuogių lapų, kad ir žiemą galėtume mėgautis šiuo kvapniu ir skalsiu patiekalu. Kadaise šį receptą iš Gruzijos parvežė mano a.a. dėdė, būtent šis gaminimo ir patiekimo būdas man yra priimtiniausias. Aprašysiu gaminimo eigą iš marinuotų lapų, jei gamintumėte iš šviežių, turėkim omeny, kad lapus pirmiausiai reikia gausiai nuplikyti verdančiu vandeniu. Toliau skaityti „Balandėliai vynuogių lapuose – Dolma”
Širdies troškinys su paprika ir garstyčiomis
Širdžių valgymo tema galėčiau kalbėti ilgai ir daug, taip mes jas mėgstame. Iki atrandant šį nuostabų produktą, lepindavau namiškius liežuvio troškiniais, bet pirmą kartą išdrįsus išvirti ir paragauti širdies, liežuvį palikau iškilmingoms progoms. Išties skoniai labai panašūs, mano skonių receptoriams netgi skanesnis širdies, tik ji neturi formos, kurią būtų galima drąsiai dėti ant šventinio stalo. O kasdienai – skanusis troškinys. Labai džiaugiuosi sumanymu įberti garstyčių sėklų, jos suteikia ypatingo skonio ir traškesio. Toliau skaityti „Širdies troškinys su paprika ir garstyčiomis”
Žuvies kotletai
Vieni universaliausių kotletų, kepu juos lengviems pietums/vakarienei. Tinka ir Kūčių stalui. Vieną vienintelį kartą pabandžiau juos kepti iš pirkto žuvies faršo ir supratau, kad šios klaidos niekada nebekartosiu 🙂 Šie kotletukai, kaip ir visi žuvies produktais, galioja nelabai ilgai. Kad ir kaip norėtųsi, piknikui ar ilgesniam laikui šiltame ore jie nėra tinkami.
Žuvį dažniausiai perku Karoliniškių turgelyje, ten, nepaisant turgavietės mažumo, yra net trys žvynuotųjų skyriai. Tik ten ir randu rajos sparnų, šviežios strimėlės, vilkžuvės didkepsnių ir kitų gėrių.
Šiems kotletams tinka tinka visos jūros lydekos, menkės ir panašios žuvys. Toliau skaityti „Žuvies kotletai”
Šokoladiniai keksiukai su aguonomis ir sezamo sėklomis
Būna, kad šauna mintis sumaišyti logiškai ne itin derančius produktus ir gaunasi visai neblogas patiekalas. O mintis keksiukus pagardinti sezamo sėklomis tapo tiesiog atradimu! Traškančios aguonų ir sezamo sėklos puriame, drėgname šokoladiniame skonyje – kažkas ištiesų naujo ir labai gardaus. O dar ir ant stalo liūdėjo trys braškės, taigi įtupdžiau jas į tris keksiukus – gavosi dar skaniau, mat braškės rūgštelė davė gerą atsvarą šokolado saldumui. Toliau skaityti „Šokoladiniai keksiukai su aguonomis ir sezamo sėklomis”
Lavašo suktinukai su žalumynais
Viena draugė šiuos suktinukus vadina „lavašas su piktžolėmis”. Ir ji savotiškai teisi, tai, ką vadiname piktžolėmis, dažnam tampa maistu ir netgi vaistu.
Suktinukai labai patiks visiems, kas mėgsta žalumynus ir lengvus užkandžius. Tam, kad žolelių sultys persigertų per lavašo sluoksnius, pasiruošti suktinį reikėtų bent prieš 8h, tik pailsėjęs šaldytuve jis taps nesprangiu, gaiviu ir gurmanišku.
Žalumynai tinka absoliučiai visi, kuriuos mėgstate ir kokių šiuo metu turite darže ar parduotuvėje 🙂 Toliau skaityti „Lavašo suktinukai su žalumynais”
Kiaušinienė juodoje duonoje
Absoliutus favoritas mano pusryčių meniu, kepu šią kiaušinienę nuo vaikystės. Kepta juoda duona, skystas trynys… Niekada nepublikavau šio recepto, nes maniau, kad tai jokia naujiena. Tačiau jau kelis kartus, pasakojant apie šį skanėstą, pašnekovai paklausė „o kaip tai pagaminti”. O gaminti labai lengva. Toliau skaityti „Kiaušinienė juodoje duonoje”
Kleckai zacirkai ar saldžiai sriubai
Kol šaldiklyje yra vietos, pasigaminu ir užsišaldau šių miltinių kleckų. Šiuo metu verdu saldžią rabarbarų sriubą, tuoj prasidės braškės, koks tobulas braškių ir rabarbarų duetas. O dar likę pernykščių džiovintų obuolių ir kriaušių, uogų šaldiklyje, puiki proga sunaikinti atsargas. O zacirka – pieniška kleckų sriuba – puikiai tinka pusryčiams ir vakarienei. Nostalgiški skoniai, ypač saldžiosios, kurios labai norėdavau darželyje, o būdavo jos nemėgstančių grupiokų, todėl gaudavau net kelias lėkštes 🙂 Toliau skaityti „Kleckai zacirkai ar saldžiai sriubai”
Tobulos varškės spurgos
Saldumynų ir bandelių mėgėjai niekada neatsisako spurgų, ir netgi man, ne itin mėgstančiai saldų skonį, spurgos labai tinka. Tobulų spurgų paslaptis – degtinė tešloje. Vaikams ji nė kiek nepakenks, nes alkoholis išgaruos virimo metu, bet jo dėka spurgos prisigers aliejaus kelis kart mažiau. Šviežios, kvapnios, dar šiltos, pabarstytos cukraus pudra… niam… Toliau skaityti „Tobulos varškės spurgos”
Bananų ir varškės keksiukai
Ne kartą svečiuose ragavau bananinių keksiukų, bet išsikepti jų namie kažkodėl niekada neateidavo į galvą. Kol atsirado trys bebaigią gyvenimą bananai, kuriuos reikėjo skubiai realizuoti. Tuomet prisiminiau, kad man ragautuose keksiukuose kažko trūko, todėl vieną iš klasikinių receptų sugalvojau papildyti varške. Keksiukai gavosi labai grėgni, purūs. Tik, kaip visi kepiniai su „sunkiais” ingredientais, iškepę subliūkšta… Toliau skaityti „Bananų ir varškės keksiukai”
