… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Štai ir vėl pavasario gėrybės prašosi į lėkštes, matyt rūgštynės mėgsta ne itin karštą orą, nes šiemet jų nespėju pjauti salotoms, sumuštiniams, šaltibarščiams… Šią rūgštynių sriubos versiją vadinu „vyriška”, nes ji itin soti, tiršta, maloniai rūgštelėjusi. Riebią šoninę galima keisti liesesne mėsa ar paukštiena, tačiau mūsų namuose jei jau rūgštynių, tai būtinai riebi sriuba. Toliau skaityti „Rūgštynių sriuba su šonine”
Šiam patiekalui turiu specialią metalinę formelę, tačiau viešint vienoje sodyboje ir ryte užsimanius būtent taip ruoštų kiaušinių, draugė pasakė naudojanti skardinę nuo konservuotų kukurūzų, pupelių ar žirnelių. Ištiesų, puiki išeitis! Man taip virti kiaušiniai patinka dėl nevisai išvirusio trynio (galima ir išvirti, verdant +2-3min.) ir baltymo juostelių. Toliau skaityti „Formelėje be lukšto virti kiaušiniai”
Pastaruoju metu pamėgau kalakutienos petukų faršą, jis nėra skystas, kaip dauguma maltų paukštienos gaminių, tad kotletams ar netikram zuikiui nereikia pridėti daug kiaušinių. Kotletukai gaunasi ypatingai sultingi, švelnūs. Ką tik iškepti skaniai valgosi su bulvių ar grikių koše ir šviežių daržovių salotomis. Šalti labai tinka išvykai, tereikia įsidėti duonos ir daržovių – puikus ir sotus užkandis, kurį su malonumu valgo net mažiausieji. Toliau skaityti „Kalakutienos kotletukai”
Kol rabarbarų kotai dar neperaugę, ruošiamės artėjančiai vasarai. Pasigaminu 2-3l ruošinio limonadui ir laikau jį rūsyje, o susiruošus gaminti gaivų gėrimą telieka atsinešti stiklainį ir paruošti linksmonadą (jį taip vadindavo draugės sūnus). Toliau skaityti „Rabarbarų limonadas”
Pagaliau galima mėgautis savo užaugintomis lapinėmis daržovėmis, tai kaip gi nepasigaminti tų senovinių, nostalgiškų salotų su grietine? Kadaise maišydavome tik salotų lapus, ridikėlius, svogūnų laiškus ir krapus. O dabar grietine ir trupučiu druskos pagardinu mišinius iš Toliau skaityti „Salotos su grietine”
Kadaise panašiu receptu vištieną ruošdavo pažįstama, ji mėsą marinuodavo prieskoniuose su konjaku. Beieškant naujų ir pigesnių skonių prieš kelis metus sumaniau konjaką pakeisti „Starka”, ir nuo tuomet naudoju tik ją. Tiesą sakant, nežinau kodėl, tačiau konjaką pavaduoja puikiai. Taip pat pakeičiau vytinimo procesą ant kilpos šiltoje patalpoje į šaltą vytinimo būdą. Taip ruošta mėsa būna skaidri, neperdžiūvusi, visada gražiai pjaustosi. Nuostabus užkandis net išrankiausiems. Toliau skaityti „Šaldytuve vytinta vištiena su „Starka””
Vienas iš greičiausiai paruošiamų žuvies patiekalų mano virtuvėje. Visada kepu didelį apkepą, mat jis tinka ir pietų, ir vakarienės stalui, šaltas – kaip užkandis ar net ant duonos riekelėmis su daržovėmis. Taip pat šis apkepas turi ypatybę, panašią į cepelinų – kitą dieną pašildytas orkaitėje ar keptuvėje tampa dar skanesniu. Dar vienas malonumas – daug variacijų. Kartais į tešlą įmaišau špinatų ar petražolių, tinka ir gelsvės lapai. O viršų barstau vis kitokiomis sėklomis, tai irgi keičia skonį. Toliau skaityti „Žuvies apkepėlė”
Idėją parsivežiau ir tetos Irenos, jos pasakojimas apie sumuštinius su pienėmis smarkiai įkvėpė ir paskatino pamąstyti su kuo dar tiktų ruginė duonos riekelė ir naminio sviesto gabaliukas?
Pienių žiedai – žiedus reikėtų skinti vidurdienį, kai jie labiausiai išsiskleidę. Žiedai praplaunami po tekančiu vandeniu, gerai nusausinami popieriniuose rankšluosčiuose, skabomi geltonieji žiedlapiai ir lengvai įspaudžiami į sviestą. Jei norisi pienių medaus skonio, žiedų nereiktų plauti, tik paskleisti ant balto audinio ir luktelti valandą-kitą, tuomet vabaliukai išsivaikščios, o žieduose esančios žiedadulkės suteiks ypatingo skonio. Man patiko ir truputis druskos. Jokio kartumo žiedlapiuose ištikrųjų nėra. Toliau skaityti „Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis”
Žuvies skyriuje akis užkliuvo už vilkžuvės didkepsnio, gabalas atrodė įspūdingai, todėl sumaniau išbandyti šios žuvies skonį.
Na, eilinį kartą sumokėjau beveik pusę kainos už vandenį, kuriame žuvis buvo šaldyta. Vis prisimenu, kad esu sau pažadėjusi pirkti tik atšildytą žuvį, bet taip mėgstu bandyti naujus skonius, kad pažadas išgaruoja tik pamačius kokią naują rūšį 🙂 Toliau skaityti „Vilkžuvės kepsnys”
Turiu tokią bėdą – rytinę kavą geriu su pienu, bet kažkas kiekvieną naktį išgeria visas jo atsargas. Kadangi pagauti vagies nepavyko, o savanoriškai niekas irgi neprisipažino, teko sugalvoti kaip išsaugoti tuos kelis šlakelius pieno, be kurio kavos gerti tiesiog negaliu. Orai jau juda vasarop, rytas gali prasidėti ir su šalta kava. Taigi, taip ir kilo mintis paslėpti pieno ledukų maišeliuose šaldymo kameroje.
Pieną, piltuvėlio pagalba, supilu į maišelius. Labai smagu, kad yra toks didelis pasirinkimas – nuo kubelių iki širdelių.
Plikytos ar virtos kavos puodelį gardinu 2-3 pieno kubeliais. Jei norisi visai šaltos kavos, įmetu ir keletą vandens ledo kubelių.
Geriau šaldyti riebesnį, 3,5proc. pieną. Taip pat galima pasigaminti ir grietinėlės ledukus.
