… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Italai, žinoma, pasakytų, jog tai panna cotta. Bet tikroji, klasikinė panna cotta yra kepama orkaitėje. Grietinėlės stingdinimas želatinu – labai paprastai ir greitai paruošiamas desertas. Galima dėti įvairiausias šviežias ar šaldytas uogas, paskutinis mano atradimas – drebučiai su aguonomis. Jau numatytas sekančių Kūčių meniu sąraše. Toliau skaityti „Grietinėlės drebučiai su uogomis ar aguonomis”
Ir šventinis, ir kasdienis patiekalas, taip pat ir gardus, sotus ir džiuginantis akį spalvomis. Šventėms šias salotas gaminu gilesniame stikliniame inde, o nedideliam kiekiui valgančių jas gaminu taurėse. Yra keletas variacijų – žirnelius galima keisti virtomis pupelėmis, pridėti dar vieną – virtų bulvių – sluoksnį, mėlyną svogūną keisti geltonuoju. Toliau skaityti „Sluoksniuotos silkės salotos”
Kokias daržoves ar žoleles benaudotume salotoms, svarbiausia – teisingas užpilas. Šiandien aprašysiu du, su kuriais draugauju labiausiai.
Aliejus galite keisti pagal savo skonį, daug kam nepatinka intensyvus sėmenų aliejaus skonis. Tiks bet koks kitas – saulėgrąžų, riešutų, vynuogių kauliukų ar judros.
Namie gamintas riešutų sviestas neprilygsta pirktiniam skoniu, tačiau nusileidžia tekstūra – naminiais buitiniais prietaisais nepavyksta sumalti riešutų iki tikro „sviesto” konsistencijos. Tai man asmeniškai nė kiek netrukdo mėgautis nuostabiu produktu. Jo panaudojimas labai platus – nuo mėsos ar žuvies marinavimo iki greito duonos riekės patepimo ir skubaus alkio numalšinimo. Toliau skaityti „Žemės riešutų sviestas”
Su artėjančiom! Mes dažome kiaušinius su natūraliais „dažais” – ciberžole, žalia arbata, svogūnų lukštais, gluosnio žieve, žibučių nuoviru… Tokie kiaušiniai nebus ryškių spalvų, bet raštų galima išgauti įvairiausių. Noriu su jumis pasidalinti keletu atradimų. Toliau skaityti „Margučių dažymas natūraliais dažais”
Menkių ikrais pakvipo pavasarinis turgus, negalėjau praeiti pro šalį, nenusipirkus jų ir mintyse neprasukdama visų receptų, kuriuos esu gaminusi. Kadangi menkių ikrų sezonas šiemet sutampa su Velykomis, pagaminau ypatingos užtepėlės. Kaip visada, ypatingumas skonyje, o ne gaminimo sudėtingume. O skonis švelnus, su traškančiais ikrais ir sezamais – puikiai tiks kaip užkandis tiek vakarėliui, tiek iškylaujant gamtoje. Toliau skaityti „Menkių ikrų užtepėlė”
Vieną kartą mažas berniukas, dalyvavęs balandėlių gamybos procese, paklausė – o kam vynioti mėsą į lapus, jei paskui mama vistiek supjausto į mažus gabaliukus? 🙂 Tada ir pradėjau gaminti troškinį, dar kitaip vadinamą tinginių balandėliais. Viskas kaip ir klasikiniame recepte, tik aš dedu vieną papildomą produktą, kurio dėka troškinys tampa ypač skaniu. Taip pat nenaudoju plačiai vartojamo kečupo, padažui naudoju trintus pomidorus. Toliau skaityti „Troškinys „Balandėliai””
Šį desertą gaminu Velykoms, ne tik dėl margumo, o ir dėl to, kad po sočių pietų norisi lengvo saldumyno. Šis būtent toks ir yra. Želė galima stingdyti stiklinėse formose, taurėse ir net silikoninėse keksiukų formelėse – čia jau fantazijai ribų nėra. Skaniausi želė – iš natūralių sulčių, tačiau esu gaminusi ir iš parduotuvinių želė pakuočių, o kartą vaikų stalui esu stingdžiusi įvairių skonių ir spalvų limonadus – vaikai buvo sužavėti 🙂 Toliau skaityti „Želė „Margutis””
Nieko naujo, išties, morkų pyragai pakankamai populiarūs, keksiukai irgi, bet man šie gražuoliai nostalgiški – juos man kepdavo bobutė, jais vaišindavo vaikystėje bobutės kaimynės, o tik neseniai prisiminiau kokie jie skanūs. Su malonumu iškepiau partiją, tikiuosi ragavusiems irgi patiko 🙂 Toliau skaityti „Morkiniai keksiukai”
Pirmą kartą šį patiekalą gaminau kaip garnyrą prie kepsnio, tačiau jis labai patiko ir kaip savarankiškas patiekalas, o šaltas – kaip puikios lengvos salotos. Daržovės gali varijuoti, svarbiausia, kad būtų salžiosios paprikos ir ankštinių. Šiandien gaminau su ankštinėmis šparaginėmis pupomis, raudonąja paprika ir šampinjonais, bus puikūs pietūs ir salotos vakarui. Toliau skaityti „Kuskuso salotos su daržovėmis ir pievagrybiais”
