Imeretietiškas šafranas

Batumio turguje akį traukė daug spalvų, keistų formų, nosį kuteno įvairūs (nebūtinai malonūs) kvapai. Žinoma, prieskonių paviljone  praleidau daugiausiai laiko, skubėjau nusipirkti ožragės, sausos adžikos, chmeli-suneli. Rodėsi, kad viskas pažįstama, ragauta, kol neužmačiau užrašo „gruziniškas šafranas”. Apie tai, iš ko gaminamas šis šafranas, paklausta pardavėja, parodė pirštu į dangų , kur tik tuomet pamačiau kabančias serenčių girliandas. Toliau skaityti „Imeretietiškas šafranas”

Rauginti burokėliai

Šiuo būdu raugti burokėliai būna maloniai rūgštūs, bet nepraradę ir savo saldumo. Primirštas receptas, daug kam ragavusių primenantis vaikystę ir babą… Pasirauginti burokėlių galima bet kuriuo metų sezonu, tačiau skaniausi, žinoma, rudeniniai, švieži.

Dažniausiai gaminu 3l stiklainyje, bet galima pasidaryti ir 1 litro stiklainyje, ir medinėje bačkutėje, jei turite tokią. Toliau skaityti „Rauginti burokėliai”

Šprotų užkandėlė

Jei šaldytuve turėsite 3 produktus, galėsite labai greitai ir nesunkiai paruošti skalsią užkandėlę tikėtai ar netikėtai užgriuvusiems svečiams.

 Gilesniame inde šakute kaip įmanoma smulkiau sutrinu

2 mažesnius arba 1 didelį rūkytų šprotų konservų (išviso apie 300g)

Koštuve nuvarvinu

250-300g konservuotų žaliųjų žirnelių

Beriu juos į šprotus ir viską labai gerai permaišau su

5-6vš majonezo

Pagal nuotaiką gardinu kapotais krapais ar petražolėm, labai tinka ir džiovintas raudonėlis.

Masę tepu ant juodos/baltos duonos ar bemielės tešlos rutuliukuose. Juos gaminu, stikline išspaudžiant šaldytos bemielės tešlos apskritimus, kepu ant apverstos keksiukų formos, kol paruduoja ir dar šiltus perpjaunu pusiau.

Patarimas – užtepėlę tepkite tik prieš pat tiekiant.

Sočioji moliūgo sriuba

Kreminė, kvapni, spalvota… Tai tik keletas epitetų, apibūdinančių šią nuostabią sriubą. Ją tiekiu kaip vienintelį pietų patiekalą, nes ji yra ypatingai soti. Būtent jai gaminti auginu „Hokaido” veislės moliūgus, mačiau jų ir prekybcentriuose, ši veislė pasižymi ypatinga oranžine spalva ir nedideliu svoriu, kas yra labai patogu, jei šeimyna nėra gausi. Bet be jokios abejonės tiks bet koks kitoks moliūgas.

Moliūgą (apie 1-1,5kg)

Nulupu, pjaunu per pusę, išimu sėklas, vidaus sieneles patepu trupučiu

Sviesto

ir dedu į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepu apie 30 min. 150C.

Jam kepant, 5l puode užverdu

3l vandens su

500-700g kiaulienos nugarinės ar sprandinės

Jei susidaro putos – nugraibau jas. Po 15min. nuo užvirimo į puodą dedu luptas ir labai stambiai pjaustytas daržoves:

1 didesnį svogūną

1 didelę bulvę

3 vidutines morkas

Palieku virti dar 15min. ir tuomet ištraukiu mėsą ir palieku atvėsti. Į puodą sudedu truputį pasmulkintą moliūgą, o atvėsusią mėsą supjaustau nedideliais gabaliukais. Paskaninu sriubą

1,5aš druskos

1vš prieskonių mišinio sriubai

1aš ciberžolės

Ir blenderiu labai gerai sutrinu daržoves. Grąžinu į puodą mėsos gabaliukus, įberiu

0,5st lukštentų moliūgo sėklų

Gerai permaišau, pašildau ir iškarto pilu į lėkštes. Tiekiu su šlakeliu grietinėlės ar šaukšteliu grietinės, tinka ir šviežios kapotos prieskoninės žolės. Nepamaišys ir baltos duonos skrebutis.

Patarimas – moliūgo sėklas galima drąsiai keisti saulėgrąžų branduoliais.

 

Bemielės tešlos "Tinginys"

Užmačiau šį receptą mama.lt svetainėje, pirmas bandymas virto prastu rezultatu. Bet nenuleidau rankų, subyrėję ir nesulipę produktai pastūmėjo pagalvot kaip čia jį pataisius, ir ką gi – gavosi labai neblogas variantas, gaminamas jau kelintą kartą. Labaaai saldus skanumynas 🙂

Pirmiausiai iš

1 pakuotės šaldytos bemielės tešlos Toliau skaityti „Bemielės tešlos "Tinginys"”

Fondiu moliūge

Mano nuostabai kadaise puikiai pavykęs bandymas, galybės konkursų prizininkas, kiekvieno rudens palydovas. Taip nutiko todėl, kad atradau naujovišką moliūgų auginimo būdą ir veislę, kuri nepavedė niekada, tai Ushiki Kuri (dar kitaip Hokkaido) moliūgėliai, mažučiai, tarsi vienas indas ir turintys minkštą žievę. Ir ypatingą, muskusu dvelkiantį, skonį.

Šis fondiu, kaip ir daugelis kitų, tinka vakarėliams ar romantiškam vakarui dviese. Seka tokia:  Toliau skaityti „Fondiu moliūge”

Cinamoninis naminis sūris

Jau nemažai girdėjau, mačiau prekyboje, o ir buvau vaišinta cinamonu barstytu varškės sūriu, iš tiesų – labai skanu. Švelnios tekstūros, tirpstantis burnoj.

Tik maniškis – ne iš varškės. Po netrumpo bandymų laiko išgavau tobulą, jei ne tobuliausią, skonį – drėgnas, saikingai saldus, gaivus ir aromatingas.

3-5l puode užkaitinu Toliau skaityti „Cinamoninis naminis sūris”

Firminės grybų salotos

Mano širdingiausia draugė – Inga, todėl visada, kai pamatau ką nors pavadintą jos vardu, suklūstu. Taip buvo ir su salotomis „Inga”, net ir būdama paauglė supratau, kad tai pikantiškos salotos papildytos vienu ingredientu – konservuotais žaliaisiais žirneliais – ir todėl tapę draugės vardu pavadintu išradimu. O gal salotas kūręs virėjas buvo laimingai arba nelaimingai įsimylėjęs Ingą?

Nebeatsimenu kada ir kokiomis aplinkybėmis sukūriau šias salotas, bet įtariu, kad buvo ruduo, todėl ir grybai, obuoliai, bulvės… Derinys skamba keistai, bet susijungę skoniai laba dera. Ir tuomet jau tikrai buvau ragavusi „Ingos”, nes salotas pagardinau konservuotais žirneliais, kurie stebuklingai keičia skonius. Ir pavadinimus.

Išsiverdu su lupenomis Toliau skaityti „Firminės grybų salotos”

Rauginti agurkai su garstyčiomis

Dar vienas, prieš kelis metus iš Ukrainos į mano užrašinę atkeliavęs, šedevras. Gal yra bandžiusių gaminti tokiu būdu ir Lietuvoje, bet bent jau man tai buvo tikrai pirmas susitikimas su šiuo receptu.

Pirmą kartą gaminant labai dvejojau, tačiau Kalėdoms atidarytas pirmas stiklainis tapo tikru atradimu. Nors šiemet agurkai nedžiugina gausiu derliumi, pasigaminau pirktų iš bobulyčių turguje nemažą stiklainių kiekį. Valgyti šiuos agurkus galima po 2-3 mėnesių nuo užpylimo, tiks užkandėlei, salotoms, sriubai, garnyrui… Toliau skaityti „Rauginti agurkai su garstyčiomis”