Firminė tešla koldūnams, virtiniams, pyragėliams ir naminiams makaronams

Ilgokai nesirodžiau etery, viskam savos priežastys, gaila, kad jos ne itin džiugios. Siunčiu visiems, ypač Tau, stiprybės. Labai norėčiau išmokti ją užkonservuoti ir padovanoti jums visiems, dabar išgyvenantiems netektis, ligas, akistatą su negalia, depresija… Ir sau nepamaišytų indelis, liūdnas ruduo radosi šiemet…

Bet.

Viso to akivaizdoje, visgi labai noriu pasidžiaugti nauju atradimu – plikyta kefyrine koldūnų tešla. Tai vienas iš sėkmingiausių šiųmečių eksperimentų, apjungiantis kelis receptus į vieną. Plikytą tešlą jau bandėte daugelis, sprendžiu iš komentarų ir laiškų su padėkomis atradus tobulą tešlą. Bet… atradau dar geresnę, elastingesnę, mažiau suverdančią, standesnę ir net skalsesnę tešlą koldūnams, virtiniams ar net sausoje keptuvėje kepamiems pyragėliams ir mini čeburekams.  Toliau skaityti „Firminė tešla koldūnams, virtiniams, pyragėliams ir naminiams makaronams”

Virtų daržovių paruošimo ypatumai

 

Pirmos rudens dienos proga kilo mintis parašyti apie daržoves ir kaip aš jas ruošiu garnyrams. O kilo ji ne šiaip sau, prieš kelias dienas džiaugsmingai pasinaudojome Laisvalaikio dovanų pasiūlymu ir jų nuoširdaus bendravimo dėka apsilankėme TV bokšto restorane. Kokie sentimentai… Užaugau ir suaugau Karoliniškėse, šio bokšto pašonėje, per miegamojo langą mačiau jo statybas, bokšto ratą niokojusius gaisrus, su žiūronu skaičiuodavau bokšto „iliuminatorius”  ir beprotiškai laukdavau kasmetinės ekskursijos. Ne dėl dangaus, padangėmis niekada smarkiai nesižavėjau, bet restorane ruošiami žiuljenai buvo kažkokie stebuklingi. Atsisakydavau net ledų, idant suvalgyti vištienos grietinėlės padaže, apkeptos su smagiai besitąsančiu sūriu,  ir tiekiamos tuomet man irgi stebuklingai atrodžiusiame inde su ilga rankena. Po dvidešimties metų nebėr žiuljenų Paukščių take, meniu adaptuotas nūdienai, o Vilnius už stiklo – vilniečiams…

Besidalinant su kolege įspūdžiais iš dangaus, žinoma, papasakojau ir apie tai, kad lašišos garnyrui paruoštos daržovės buvo tiesiog tobulos. O ji ėmė ir paklausė kaipgi tokias pagaminti. Ogi labai paprastai, tereikia žinoti italų al dente (kietas kaip dantis) vadinamą ruošimo principą.  Toliau skaityti „Virtų daržovių paruošimo ypatumai”

Šoninės kepimo ypatumai

Pagaliau… Pagaliau pavyko nufotografuoti tą mano garsiąją keptą šoninę. Jokie maldavimai palaukti kelias minutes, kol paruošiu aplinką fotosesijai, nepadėdavo. Kepsnys tokio grožio ir tokio gardumo, kad pjaustančiojo peilį galima vadinti žongliravimu, o absoliučią tylą valgant (išskyrus šakučių ir peilių džyrius) visada įvertinu 10 balų. Tai yra aukščiausio skonių pilotažo kepsnys. Ir tik dėl labai elementarių dalykų, kuriuos kai kurie žmonės vadina paslaptimis.

Šio kepsnio paslaptys yra net trys. Viena tai paruošimo būdas, antra – lėtas kepimo būdas, ir, kaip jau ne kartą minėjau, mėsos kokybė. Kuo aukštesnės kokybės mėsa, tuo didesnį kepsnį turėsite. Nejuokauju, nuotraukose, kad ir ne itin kokybiškose, galite matyti, kad skardoje, kurioje kepė mėsa, visiškai nėra skysčio. Tai, kas matosi, yra tik aliejus. Elementarioje parduotuvėje pirkta mėsa, ruošta tokiu būdu, sumažėja dvigubai ir permirksta neaiškiuose skysčiuose. Todėl renkuosi keliais eurais brangesnę ūkininko kiaulaitę. Verta. Dažniausiai perku 2-2,5 kilogramų gabalą, būtinai su oda ir bent trečdaliu raumens. Toliau skaityti „Šoninės kepimo ypatumai”

Anglyje brandinta jautiena

Mane visada traukė Sibiras, esu skaičiusi galybę knygų, klausiusi beprotiškai įdomių pasakojimų, lig šiol virtuvėje pats mylimiausias Sabinos dovanotas šaukštas yra pagamintas iš kedro medienos. Ir taip jau nutiko, kad neseniai darbo reikalais teko susipažinti su chemijos mokslų daktaru iš Novosibirsko. Per trumpą pažinties dieną spėjome pakalbėti ir apie istoriją, ir apie Sibiro ypatumus. Sužinojęs, kad rašau apie maistą, jis nusprendė man padovanoti savo šeimos receptą. Va čia tai dovana! Receptas nuskambėjo taip neįtikėtinai, kad jau tą patį vakarą nuostabiojoj Nemenčinės turgaus mėsos parduotuvėje nusipirkau šmotą jautienos ir su nekantrumu telefonu instruktavau vyrą, kad ištrauktų iš vakaro kurto kubilo pečiaus anglis.

Ir štai, po kelių savaičių laukimo galiu pasakyti, kad dovana buvo išties neišpasakyto gėrio. Negaliu nepasidalinti su jumis.

Toliau skaityti „Anglyje brandinta jautiena”

Jautiena ir jos ruošimo ypatumai

Vieną dieną vienas linksmas žmogus paklausė – o kaip teisingai iškepti jautienos steiką? Žinia, daug ką lemia kaitra, vartymas, nelaistymas kepant ir norimas kraujo kiekis mėsoje. Bet ne ką svarbesnis yra mėsos paruošimas – marinavimas. Mūsų kieme jautienos kepsnius kepame retai, žarijose dažniau skrudiname liežuvį, širdeles ar iešmus su kiaulienos kryžmės gabaliukais, bet sumaniau pasidalinti su jumis labai paprastu jautienos paruošimu ir 100% garantuotai iškepusia ir sultinga mėsa.

Viena pagrindinių taisyklių – jokios pridėtinės druskos. Ir dar labai svarbu mėsą ruošti iš anksto, t.y. pradėti ruošti „iš vakaro”.

Jautienos kumpį (mano atveju buvo 2,5kg gabalas) gausiai ištepu skystomis garstyčiomis, pačiomis paprasčiausiomis, ne grūdėtosiomis. Vienam kilogramui mėsos naudoju Toliau skaityti „Jautiena ir jos ruošimo ypatumai”

Jautiena su svogūnais aluje

„Stiprus” patiekalas pietums ar ankstyvai vakarienei. Ypatingai skaniai gaunasi svogūnai – saldžiai karstelėję ir pririgėrę jautienos sultinio. Jautienai reikalingas išankstinis dėmesys, anaip mėsa bus kieta. Perku kuo plonesnę jautieną be kaulo, arba pjaunu storesnį gabalą į 5-7cm pločio gabalus.

1kg paruoštos jautienos ištrinu Toliau skaityti „Jautiena su svogūnais aluje”

Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais

 Prasidedant šviežių pomidorų derliui, suskumbu į rūsį paieškoti užsilikusių konservų. Ir skubiai gaminu ką nors gardaus. Vienas iš vytintų pomidorų aliejuje „utilizavimo” receptų – su kuskuso kruopomis. Tai išties ypatingas garnyras bet kokiam mėsiškam ar paukštienos patiekalui. O vegetarams tiekiu su žuvimi, tik ją ruošiu atskirai. Šiandien vyriškai – su kiaulienos kotletukais. Šis variantas labai tinka didesnės kompanijos pietums, patogu tiekti visą kepimo indą.

Toliau skaityti „Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais”

Kibinai

Pastaruoju metu prekybcentriuose matau „kibinus” su kiauliena, varške ar netgi obuoliais. Na… nežinau kaip jums, bet man pavadinimo autentika turi tam tikrą prasmę. Todėl kibinus gaminu tik su aviena ir kopūstais. Kitus pyragėlius taip ir vadinu – pyragėliais su kiauliena, vištiena, varške ar kitais įdarais. Deja, nesu sutikusi tikros karaimės, kuri būtų išmokiusi kibinų gaminimo subtilybių, todėl ilgai domėjausi, ragavau, gaminau įvairias tešlas, įdarą kapojau, pjausčiau, maliau, gardinau grietine/sviestu/sultiniu. Ir štai kaip gaminu mūsų šeimai gardžiausius kibinus.Beje, valgome juos tik ką tik iškeptus, pašildytiems sakome riebų „ne”. Todėl vienu kartu iškepu tiek kibinų, kiek planuojame suvalgyti, tuo tarpu tešlą ir įdarą sudedu į šaldymo kamerą. Keletas mažų gudrybių – po receptu. Toliau skaityti „Kibinai”

Sprandinė su tuno padažu

Šis patiekalas-  mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti „Sprandinė su tuno padažu”

Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais

Šis troškinys universalus tuo, kad jį galima gaminti su rūkyta šonine, malta jautiena, vištienos ar kalakutienos filė gabaliukais, džiovintais grybais ar šviežiais pievagrybiais… Viskas priklauso nuo pageidavimų arba produktų šaldytuve. Bet kuris variantas bus sotus, kvapnus, spalvingas. Mėgaujamės juo tiek per pietus, tiek vakarieniaudami, skiriasi tik porcijos dydis. Jei jau labai norėtųsi, kad troškinys būtų panašus į čili, užberkite tarkuoto parmezano, nepamaišys.

Priminsiu dar kartą nuostabų atradimą – tiems, kurie negali valgyti ankštinių dėl stipraus pilvo pūtimo – prieš verdant pupeles, pamirkykite jas 15-20min. vandens ir sodos tirpale (1l vandens : 1vš sodos). Maža gudrybė, o efektas nuostabus. Toliau skaityti „Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais”