Naminiai lašiniai

Ar žinote, kad lašinius mokslininkai neseniai reabilitavo ir jie šiuo metu laikomi sveiku produktu? 🙂 Tik va bėda – mažuosius kiaulių ūkius, kuriuose paršelius šerdavo natūraliai produktais, naikina. Ir vis sunkiau gauti to „tikro“ lašinio… Todėl kai tik yra galimybė nusipirkti sveikai augusios kiaulaitės, būtinai imame lašinių paltį, dalį sūdome, dalį rūkome. Šviežius lašinukus su juoda rugine duona ir raugintais ar marinuotais agurkėliais pas mus valgo vyrai, talkoje/gamtoje/kelionėje. Bandelių įdarams tokie lašinukai netinka, netgi mėgstantiems riebiai būna per riebu, tam labiau tinkama šoninė. O štai lietiniai blynai, kepti ant tokiais lašinukais pateptos keptuvės, patinka visiems. Toliau skaityti „Naminiai lašiniai“

Kibinai

Pastaruoju metu prekybcentriuose matau „kibinus“ su kiauliena, varške ar netgi obuoliais. Na… nežinau kaip jums, bet man pavadinimo autentika turi tam tikrą prasmę. Todėl kibinus gaminu tik su aviena ir kopūstais. Kitus pyragėlius taip ir vadinu – pyragėliais su kiauliena, vištiena, varške ar kitais įdarais. Deja, nesu sutikusi tikros karaimės, kuri būtų išmokiusi kibinų gaminimo subtilybių, todėl ilgai domėjausi, ragavau, gaminau įvairias tešlas, įdarą kapojau, pjausčiau, maliau, gardinau grietine/sviestu/sultiniu. Ir štai kaip gaminu mūsų šeimai gardžiausius kibinus.Beje, valgome juos tik ką tik iškeptus, pašildytiems sakome riebų „ne“. Todėl vienu kartu iškepu tiek kibinų, kiek planuojame suvalgyti, tuo tarpu tešlą ir įdarą sudedu į šaldymo kamerą. Keletas mažų gudrybių – po receptu. Toliau skaityti „Kibinai“

Sprandinė su tuno padažu

Šis patiekalas-  mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti „Sprandinė su tuno padažu“

Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais

Šis troškinys universalus tuo, kad jį galima gaminti su rūkyta šonine, malta jautiena, vištienos ar kalakutienos filė gabaliukais, džiovintais grybais ar šviežiais pievagrybiais… Viskas priklauso nuo pageidavimų arba produktų šaldytuve. Bet kuris variantas bus sotus, kvapnus, spalvingas. Mėgaujamės juo tiek per pietus, tiek vakarieniaudami, skiriasi tik porcijos dydis. Jei jau labai norėtųsi, kad troškinys būtų panašus į čili, užberkite tarkuoto parmezano, nepamaišys.

Priminsiu dar kartą nuostabų atradimą – tiems, kurie negali valgyti ankštinių dėl stipraus pilvo pūtimo – prieš verdant pupeles, pamirkykite jas 15-20min. vandens ir sodos tirpale (1l vandens : 1vš sodos). Maža gudrybė, o efektas nuostabus. Toliau skaityti „Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais“

Šoninės suktinis

Labai šventinis, tuo pačiu labai lengvai paruošiamas, kiekvienais metais tobulinamas kepsnys-suktinis. Buvo išbandyti variantai su džiovintomis slyvomis, vytintais pomidorais, pesto, šviežių žolių įdaru. Tačiau skaniausias, sultingiausias ir išraiškingiausio skonio yra būten šis variantas, be jokių įdarų, bet su ta pačia traškia saldžiai aštria plutele. Garnyrui puikiai tiks bulvių, moliūgų ar morkų košė, marinuotos ar raugintos daržovės. Vyrui skaniausias šis variantas, tiesiog su burokėliais, bet šventėms būtinai ruošiu košių ir karštų daržovių garnyrus.  Toliau skaityti „Šoninės suktinis“

Suktinukai

Viskas prasidėjo nuo to, kad belipdant koldūnus, sulaukiau skambučio ir turėjau skubiai išvažiuoti net kelioms dienoms. Tešlos ir įdaro buvo likę daug, begalo pagailo produktų, todėl ant jau iškočioto tešlos lakšto sukrėčiau įdarą, jį tolygiai paskirsčiau, kadangi lakštas buvo didelis – perpjoviau jį per pusę ir susukau du ritinius. Juos supjausčiau 3cm pločio riekelėmis ir jas sudėjau į šaldymo kameros lentyną. Kol susiruošiau į kelionę, suktinukai jau buvo truputį sušalę, tad juos sudėjau porcijomis į maišelius ir juos susandėiavau į kameros stalčių.

Prisiminiau apie juos jau gerokai po kelionės, beieškodama koldūnų. Pamaniau, kad verdant įdaras greičiausiai išplauktų, įktainau keptuvę, šliūkštelėjau aliejaus ir jame apkepiau suktinukus. Paragavę vienbalsiais nusprendėme, kad jie niekada nepakeis koldūnų, bet ir visada bus pagaminti, kai bus ruošiama tešla.

Tobulos tešlos receptą rasite čia.  O įdarui galima rinktis mėgstamą mėsos ar paukštienos faršą, maltus grybus, varškę… Būtinai pabandykite, tikrai gardu 😉

Įdarytos paprikos

Įdarytos paprikos – labai universalus patiekalas. Gaminu jas, kai reikia pamaitinti didesnį būrį, bet net ir vakarienei dviems neužtrunku virtuvėje. Gal jums patiks mano gaminimo būdas? Renkuosi klasiką – raudoną papriką, perkant ar renkant šilnamy visada ieškau taisyklingos formos, kad pastatyta ant apatinės dalies paprika stovėtų tiesiai. Įdarui naudoju maltą paukštieną, bet jei patiekalas gaminamas pvz. vyriškos talkos proga – tuomet jau įdarau paprikas jautienos ir kiaulienos mišiniu. Tiesa, svarbi detalė – abu puodai, kuriuose bus ruošiamas patiekalas, turėtų būti be plastikinių detalių, mat jiems reikės pasisvečiuoti ir orkaitėje. Toliau skaityti „Įdarytos paprikos“

Keptos kalakutų kepenėlės

Nepamenu kur tai girdėjau, bet sutinku 100 procentų – širdys ir kepenys neteisingai vadinamos subproduktais, tai nuostabūs produktai. Labai mėgstame jų troškinius, paštetus, bet tokiu būdu ruoštos kalakutų kepenėlės yra ypatingos. Tinka ir pietums – su bulvių koše ir burokėlių salotomis, ir salotoms – su daug salotų lapų ir šviežių daržovių, ir kaip šaltas užkandis – ant vienakąsnių, skrebučių, sūrių sausainių. Panašiai esu ruošusi vištienos ir jautienos kepenis – na ne… ne tai. Toliau skaityti „Keptos kalakutų kepenėlės“

Mini čeburekai

Kol šaldikliai neužkimšti uogomis ir daržovėmis, pasigaminu koldūnų ir virtinių su įvairiais įdarais. Tešlą gaminu karštuoju būdu (receptas čia). Diskusijose apie šią tešlą kažkas paklausė – o ar netinka ši tešla čeburekams? Nutariau išbandyti. Klasikinio dydžio čeburekas gavosi sprangus, tešlai trūko drėgmės. Bet belipdant koldūnus pamaniau – o kodėl neiškepus jų keptuvėje? Iškepiau, pasiūliau paragauti kitiems, ir pati vos spėjau pagriebti paskutinį iš lėkštės. Kepsiu vėl tikrai ne kartą ir ne du, manau, kad vasaros iškyloms prie ežerų ir baidarių žygiams tai bus geriausias maistas. Toliau skaityti „Mini čeburekai“

Balandėliai vynuogių lapuose – Dolma

Dolma

Kiekvienais metais, marinuodama agurkus, tam pačiam marinate užkonservuoju ir jaunų vynuogių lapų, kad ir žiemą galėtume mėgautis šiuo kvapniu ir skalsiu patiekalu. Kadaise šį receptą iš Gruzijos parvežė mano a.a. dėdė, būtent šis gaminimo ir patiekimo būdas man yra priimtiniausias. Aprašysiu gaminimo eigą iš marinuotų lapų, jei gamintumėte iš šviežių, turėkim omeny, kad lapus pirmiausiai reikia gausiai nuplikyti verdančiu vandeniu. Toliau skaityti „Balandėliai vynuogių lapuose – Dolma“