Pusryčių bandelės

Mano gyvenimo paradoksas – pusryčiai. Darbo dieną aš apie juos net nesusimąstau, ir tikrai ne dėl laiko stokos, aš jo rytais turiu į valias. Lėtai nuo pabudimo geriu daug vandens, šaukštą gero aliejaus, krūzą kavos ir be pusiaudienio apie maistą nė neprisimenu. Tačiau savaitgaliais pusryčiai egzistuoja, kepam ar verdam šviežius kiaušinius ir valgome su šviežiu agurku iš šiltnamio, verdu avižų košę, kartais net kokį blyną iškepu. Bet didžiausias paradoksas – pusryčiai viešbučiuose, net ir ankstų rytą man tinka vaisiai, sumuštiniai, puri kiaušinienė su bekonu, daug kavos su pienu, sūriai ir bandelės. Ne saldžiosios, o tos paprastos, mielinės bandelės, kurias galima patepti sviestu ir džemu. Gardžiuojamės jomis nebe tik viešbučiuose.

Šias bandeles kepu, tešlą paruošusi iš vakaro. Būtinai valgome šviežias, ką tik iš orkaitės ištrauktas, kad pateptas ghee sviestas persigertų per visą purią skonybę. Ir būtinai su šermukšnių pagardu.

Toliau skaityti „Pusryčių bandelės“

Bulvės su varškės padažu

Aukštaitiškas patiekalas. Man asmeniškai – biržietiškas, nes Biržuose leisdavau visas mokyklines atostogas, o vasarų metu bobutė gamindavo šį nuostabų patiekalą. Dažniausiai vakarienei, nes dienos metu vaikų namie nebūdavo, irstydavomės su broliu medine dėdės valtimi po Širvėną, žvejodavom Apaščioj, maudydavomės iki mėlynų lūpų… O viena pati  dienas leisdavau ganyklose netoli senojo aerodromo, ten laukdavau sklandytuvų pakilimo, tuomet modavau jiems iš visų jėgų, viena ranka laikydama dviračio vairą ir bandydama minti taip pat greitai, kaip sklendžia jie. Paskui eidavau pas ganomus žirgus, segdavau jų karčius savo segtukais, kartu su kokia ramune ar dobilo žiedu. Segtukai juk buvo deficitas, ot gaudavau pylos už neva pamestus gelžgaliukus… Smarkiai baudžiama nebuvau, valgyti duodavo 🙂 Ir labai dažnai šio, mūsų vadinto „bulvių su varške“.

Nors derinys anot šiuolaikinių sveikatingumo teorijų gal ir nelabai teisingas, bet tai, kas atėję iš vaikystės, yra labai skanu ir sentimentalu. Todėl karts nuo karto pasilepinam šia patrova. Ypač, kai atsiranda pirmos šviežios bulvės ir šviežių agurkų skonį pradeda keisti trijų dienų parauginimo agurkai. Paruošti tikrai lengva:

Išverdu po 2 bulves vienam valgančiam Toliau skaityti „Bulvės su varškės padažu“

Džiovinti pienių žiedlapiai

Saulė žeme ridinėjasi, tad lekiam į tolėliau nuo miesto pienių žiedais geltonuojančias pievas!

Alternatyva prabangiam šafranui atrasta 🙂 Esu skaičiusi nemažai straipsnių apie žolininkų liaupsinamas kiaulpienės gydomąsias savybes, taip ir kilo mintis pasiruošti žiedų žiemai. Tačiau išdžiovinti žiedlapiai ne tik nuostabiai kvepėjo, bet ir smarkiai dažė rankų odą. Iškarto kilo mintis – nuspalvinti sriubą, troškinį ir virtinukus. Vištienos sriuba, pievagrybių ir ryžių troškinys, virtinukai su varške – viskas buvo ypatingai skanu ir tikrai vien dėl vieno naujo skonio juose.

Be pietų patiekalų, iš žiedlapių gaminau arbatą ir gaivų vasarinį limonadą. Bet labiausiai ir tobuliausiai žiedlapiai atsiskleidė desertuose – po žiupsnelį ant ledų ir po gerą žiupsnį, dekoruojant glazūra ar šokoladu lietus tortus.

Pirmiausiai saulėtą vidurdienį prisiskinu pienių žiedų, Toliau skaityti „Džiovinti pienių žiedlapiai“

Pavasarinis kugelis

Pavasarinis – nes pavasarį, nes klasikinis jau būna pabodęs, bulvės praradę sultis. Todėl reikia pagardų 🙂 Ilgėjant dienoms ant palangės jau galima auginti pipirnes, ridikėlių lapelius ir daug kitokių žalumynų. Tai vienas iš pagardų. Kitas – rūkytos kiaulių ausytės. Maniau, kad kugelis su ausytėmis yra žinomas kiekvienam lietuviui, bet pasikalbėjus su kolegomis ir padiskutavus maisto forumuose supratau, kad tikrai ne.

Tad mielai dalinuosi mūsų namuose mėgstamiausia kugelio versija.

Didesnei kepimo formai aukštais bortais nuskutu ir smulkiai sutarkuoju Toliau skaityti „Pavasarinis kugelis“

Firminiai varškėtukai

Kūmutės virtinukai

Be kiaušinių, be miltų, virti arba kepti… Tiesiog tobuli, jei mėgstate varškėtukus ir šilkinius bulvių kukulius. Skonis primena abu viename. Kadaise virtinius su manų kruopomis gamindavo grupiokė, tuomet net nebandžiau tokių pagaminti, labiau gūžčiojau pečiais – kam?, juk yra miltai ir kiaušiniai. Paskui, kai jau pradėjau improvizacijas virtuvėje, prisiminiau tą idėją. Pirma partija smarkiai išsileido vandeny, teko valgyti (irgi neblogą) pienišką sriubą. Tuomet prisiminiau surišėją – krakmolą. Ir štai, minkšti ir tuo pačiu puikios formos virtinukai, tapę dažnais svečiais ant mūsų šeimos pusryčių ar lengvos vakarienės stalo. Toliau skaityti „Firminiai varškėtukai“

Firminis braškių desertas

Braškių sezonui įsibėgėjant…

Jei mėgstate panna cotta – šis desertas jums labai patiks, o ir sąžinė dėl kalorijų negrauš, jų čia minimumas.

Kadaise gamindavau tiesiog braškes kefyro drebučiuose, paskui norėjosi daugiau spalvų, paskui ir skonių. Desertas gaunasi absoliučiai pakerintis, kvapnus, gaivinantis, netgi primenatis paukščių pieną, tik nesaldų. Puraus skonios paslaptį rasite aprašyme.

Desertą galima tiekti taurėse arba pagaminti vieną didelį indą ir iš jo draugiškai kabinti skanumyną šaukštu. Toliau skaityti „Firminis braškių desertas“

Rabarbarai žiemai

Netikėtas atradimas prieš kone 10 metų tapo žiemos desertų favoritu, ir jis šaldymo kameroje per žiemą neužsibūna.

Daugelis ragavusių mano valgantys šaldytus kivius, nes ruošinio skonis ir rūgštus, ir su traškančiomis sėklomis.

Kelis metus iki atradimo bandžiau šaldyti rabarbarų gabaliukus – gaudavosi košė ir tiek, bet štai mintis juos pasaldinti ir sumaišyti su aguonomis virto tobulu pagardu ledams, sausainiams ir net tortų pertepimams.

Šiomis dienomis pjaunu rabarbarų kotus ir gaminu naują partiją ypatingo gardėsio. Toliau skaityti „Rabarbarai žiemai“

Šilkinė bulvių-brokolių košė

Šią košę labai mėgstame kaip garnyrą prie riebios žuvies kepsnio, tačiau ji puikiai dera su bet kokiu mėsišku patiekalu. Kartais gaminu ją lengviems pietums ar vakarienei kaip pagrindinį patiekalą. Brokolių žaluma labai puošia lėkštę, o šilkinė tekstūra išgaunama blenderiuojant daržoves su grietine. Ne bėda jei neturite blenderio, bulves su brokoliais galima sugrūsti ir rankine grūstuve, skoninėms savybėms tai nepakenks, tik tai nebebus „glotnutė“ košė. Toliau skaityti „Šilkinė bulvių-brokolių košė“

Kalėdų stebuklo laukime

Mielieji,

Dėkoju, kad visus metus buvote su Kūmutės virtuve, palaikėte, gaminote, komentavote, domėjotės ir dalinotės skoniais. Nuoširdus ačiū.  

Linkiu ramybės Jūsų namams, šviesos Jūsų gyvenime ir visų svajonių išsipildymo!