Valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… ( Renata )
Rabarbarai jau išskleidė lapų skėčius, kotai sustambėjo ir tiesiog prašosi būti suvalgomi. Kompotas išvirtas, trupininis pyragas iškeptas, termiškai apdorotų rabarbarų užteks, o žali kotų gabaliukai puikiai pavaduoja citriną vaisių salotose.
Šįkart salotas gaminau iš: Toliau skaityti “Vaisių salotos su rabarbarais“
Daugelis žmonių mėgsta sūru-saldu skonių kombinaciją, dažnas saldžiarūgštį. Retesnė kombinacija sūru-saldu-rūgštu, o naujos skonių variacijos visada pamalonina gomurį. Prie šių skonių prijungiau dar ir aštrų ir, tiesą sakant, pasigailėjau nepabandžiusi to anksčiau. Neįprasta, savita, gaivu, gardu.
Burokėlius galima naudoti virtus arba žalius, pjaustytus labai plonais griežinėliais ir bent kelias valandas pamarinuotus citrinos sultyse. Toliau skaityti “Burokėliai su Feta ir granatų padažu“
Koks gėris, kad dar yra mada dalintis arba mainytis savo užaugintomis daržovėmis. Pavasarį smagiai juokiausi, kad kaimynė apsiskaičiavo ir pasodino per daug bulvių, dabar juokiasi ji – ėmė ir atnešė man tą maišą priaugusių ne pagal planą ir liepė suvalgyti. Taip ir būna – juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Ir taip atsirado tradicija – po šeštadienio vakarienės liko virtų bulvių? Vadinasi sekmadienio rytas prasidės kiaušiniene. Ypatingai tinka šviežios, su lupena virtos bulvės ir būtinas ingredientas – gera kompanija.
2 porcijoms kubeliais supjaustau Toliau skaityti “Bulvinė kiaušinienė“
Kadaise košių virimo meno mane mokė bobutė, jos dėka moku išvirti (beveik) tobulai birias ar atvirkščiai – sukritusias, šutintas košes. Kiekviena kruopa turi savo specifiką, bet yra viena auksinė taisyklė, galiojanti visoms rūšims – kruopos verdamos vandeny ar piene santykiu 1 dalis kruopų ir 2 dalys skysčio.
Avižiniai dribsniai – greito paruošimo presuota aviža, užpylus verdančiu vandeniu vakare, ryte košės galima netgi nebevirti. Tačiau šalta košė man asmeniškai nelabai patinka, nes joje netirpsta sviestas.
Ne ne, žaliavalge netapau, tiesiog gavau dovanų baisiai madingą plaktuvą (ačiū!). Prisiminiau, kad plakdavome plombyro ledus su pienu ir braškių uogiene, bet taip saldžiai, kaip vaikystėje, nebesinori, todėl atsidariau šaldytuvą ir truputį pasidairius po lentynas, išsitraukiau viską, kas patraukė akį. Beplakdama prisiminiau, kad žaliavalgiai šiuos kokteilius vadina glotnučiais – maniškis toks nesigavo dėl kivių ir aguonų, bet buvo tikrai gardu. Vienai porcijai suplakiau Toliau skaityti “Bananų ir špinatų kokteilis“
