Naminė ruginė duona

DSC_0124

Prieš kelias savaites aprašiau raugo ruginei duonai gamybą (receptas čia), o dabar tęsiu pažadą parašyti kaip kepu ruginę duoną. Patikėkite, tikro skonio ieškojau labai ilgai, todėl ilgai neaprašiau rodosi paprastos duonos kepimo. Mūsų skoniui tinkamiausia duona su rūgštele, sėklomis ir traškia pluta. Ši duona labai ilgai “nežiedėja“, vieną partiją esame valgę net mėnesį! Jei domitės sveikesne mityba, jums patiks tai, kad ši duona gaminama be mielių ir be cukraus. Ir iš tikrų ruginių miltų, kurių galima įsigyti iš ūkininkų. Vienintelis trūkumas – ką tik iškepta duona sunkiai pjaustosi, reikia bent kelių dienų, kad duona apdžiūtų ir taptų raikoma. Toliau skaityti “Naminė ruginė duona“

Burokėliai su Feta ir granatų padažu

DSC_0513

Daugelis žmonių mėgsta sūru-saldu skonių kombinaciją, dažnas saldžiarūgštį. Retesnė kombinacija sūru-saldu-rūgštu, o naujos skonių variacijos visada pamalonina gomurį. Prie šių skonių prijungiau dar ir aštrų ir, tiesą sakant, pasigailėjau nepabandžiusi to anksčiau. Neįprasta, savita, gaivu, gardu.

Burokėlius galima naudoti virtus arba žalius, pjaustytus labai plonais griežinėliais ir bent kelias valandas pamarinuotus citrinos sultyse. Toliau skaityti “Burokėliai su Feta ir granatų padažu“

Bulvinė kiaušinienė

DSC_0547 (4)

Koks gėris, kad dar yra mada dalintis arba mainytis savo užaugintomis daržovėmis. Pavasarį smagiai juokiausi, kad kaimynė apsiskaičiavo ir pasodino per daug bulvių, dabar juokiasi ji – ėmė ir atnešė man tą maišą priaugusių ne pagal planą ir liepė suvalgyti. Taip ir būna – juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.

Ir taip atsirado tradicija – po šeštadienio vakarienės liko virtų bulvių? Vadinasi sekmadienio rytas prasidės kiaušiniene. Ypatingai tinka šviežios, su lupena virtos bulvės ir būtinas ingredientas – gera kompanija.

2 porcijoms kubeliais supjaustau Toliau skaityti “Bulvinė kiaušinienė“

Avižinių dribsnių košė

DSC_0969 (2)

Kadaise košių virimo meno mane mokė bobutė, jos dėka moku išvirti (beveik) tobulai birias ar atvirkščiai – sukritusias, šutintas košes. Kiekviena kruopa turi savo specifiką, bet yra viena auksinė taisyklė, galiojanti visoms rūšims – kruopos verdamos vandeny ar piene santykiu 1 dalis kruopų ir 2 dalys skysčio.

Avižiniai dribsniai – greito paruošimo presuota aviža, užpylus verdančiu vandeniu vakare, ryte košės galima netgi nebevirti. Tačiau šalta košė man asmeniškai nelabai patinka, nes joje netirpsta sviestas.

Toliau skaityti “Avižinių dribsnių košė“