Kalakutienos kotletukai

Pastaruoju metu pamėgau kalakutienos petukų faršą, jis nėra skystas, kaip dauguma maltų paukštienos gaminių, tad kotletams ar netikram zuikiui nereikia pridėti daug kiaušinių. Kotletukai gaunasi ypatingai sultingi, švelnūs. Ką tik iškepti skaniai valgosi su bulvių ar grikių koše ir šviežių daržovių salotomis. Šalti labai tinka išvykai, tereikia įsidėti duonos ir daržovių – puikus ir sotus užkandis, kurį su malonumu valgo net mažiausieji. Toliau skaityti „Kalakutienos kotletukai”

Šaldytuve vytinta vištiena su „Starka”

Kadaise panašiu receptu vištieną ruošdavo pažįstama, ji mėsą marinuodavo prieskoniuose su konjaku. Beieškant naujų ir pigesnių skonių prieš kelis metus sumaniau konjaką pakeisti „Starka”, ir nuo tuomet naudoju tik ją. Tiesą sakant, nežinau kodėl, tačiau konjaką pavaduoja puikiai. Taip pat pakeičiau vytinimo procesą ant kilpos šiltoje patalpoje į šaltą vytinimo būdą. Taip ruošta mėsa būna skaidri, neperdžiūvusi, visada gražiai pjaustosi. Nuostabus užkandis net išrankiausiems.  Toliau skaityti „Šaldytuve vytinta vištiena su „Starka””

Žuvies apkepėlė

Vienas iš greičiausiai paruošiamų žuvies patiekalų mano virtuvėje. Visada kepu didelį apkepą, mat jis tinka ir pietų, ir vakarienės stalui, šaltas – kaip užkandis ar net ant duonos riekelėmis su daržovėmis. Taip pat šis apkepas turi ypatybę, panašią į cepelinų – kitą dieną pašildytas orkaitėje ar keptuvėje tampa dar skanesniu. Dar vienas malonumas – daug variacijų. Kartais į tešlą įmaišau špinatų ar petražolių, tinka ir gelsvės lapai. O viršų barstau vis kitokiomis sėklomis, tai irgi keičia skonį. Toliau skaityti „Žuvies apkepėlė”

Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis


Idėją parsivežiau ir tetos Irenos, jos pasakojimas apie sumuštinius su pienėmis smarkiai įkvėpė ir paskatino pamąstyti su kuo dar tiktų ruginė duonos riekelė ir naminio sviesto gabaliukas?

Pienių žiedai – žiedus reikėtų skinti vidurdienį, kai jie labiausiai išsiskleidę. Žiedai praplaunami po tekančiu vandeniu, gerai nusausinami popieriniuose rankšluosčiuose, skabomi geltonieji žiedlapiai ir lengvai įspaudžiami į sviestą. Jei norisi pienių medaus skonio, žiedų nereiktų plauti, tik paskleisti ant balto audinio ir luktelti valandą-kitą, tuomet vabaliukai išsivaikščios, o žieduose esančios žiedadulkės suteiks ypatingo skonio. Man patiko ir truputis druskos. Jokio kartumo žiedlapiuose ištikrųjų nėra. Toliau skaityti „Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis”

Gaivus šoninės ir rukolos užkandis

 

Gal dar ne klasika, bet jau daugelio tikrai ragautas užkandis, mano galva tobulas, kai kažką reikia greitai paruošti, papuošti stalą ir nudžiuginti gomurį. Dabar, kai miškai žaliuoja šviežiais lapeliais, vietoj rukolos į šoninę galima sukti rūgštynių, garšvų, kiaulpienių lapus ar jų miksą, kiekvieną kartą bus kitas skonis. Mane ypatingai nustebino šviežių kiaulpienių lapelių skonis – nė kiek nekartus, intensyvus ir gaivus. Toliau skaityti „Gaivus šoninės ir rukolos užkandis”

Kepti kalmarų žiedai

Kepti kalmarų žiedai – puikus užkandis, tiek šiltas, tiek atvėsęs, nors pirmenybę visgi teikčiau šiltiems. Taip pat labai didelė padažų pasirinkimo įvairovė, galima naudoti česnakinius, garstyčių ar raudonuosius aštriuosius. Teisingai paruošti šį patiekalą nėra sudėtinga, svarbiausia nepervirti žiedų, kad jie netaptų kieti. Taip pat, tešloje nenaudoju kiaušinių, o miltus papildau džiūvėsėliais – taip traškiau.
Toliau skaityti „Kepti kalmarų žiedai”

Žemės riešutų sviestas

Namie gamintas riešutų sviestas neprilygsta pirktiniam skoniu, tačiau nusileidžia tekstūra – naminiais buitiniais prietaisais nepavyksta sumalti riešutų iki tikro „sviesto” konsistencijos. Tai man asmeniškai nė kiek netrukdo mėgautis nuostabiu produktu. Jo panaudojimas labai platus – nuo mėsos ar žuvies marinavimo iki greito duonos riekės patepimo ir skubaus alkio numalšinimo. Toliau skaityti „Žemės riešutų sviestas”

Menkių ikrų užtepėlė

Menkių ikrais pakvipo pavasarinis turgus, negalėjau praeiti pro šalį, nenusipirkus jų ir mintyse neprasukdama visų receptų, kuriuos esu gaminusi. Kadangi menkių ikrų sezonas šiemet sutampa su Velykomis, pagaminau ypatingos užtepėlės. Kaip visada, ypatingumas skonyje, o ne gaminimo sudėtingume. O skonis švelnus, su traškančiais ikrais ir sezamais – puikiai tiks kaip užkandis tiek vakarėliui, tiek iškylaujant gamtoje.  Toliau skaityti „Menkių ikrų užtepėlė”

Ypatinga vištienos kepeninė

Ši naminė kepeninė ypatinga skoniu, bet tikrai ne paruošimo sudėtingumu. Lygiai taip pat gaminu tiek kalakutienos, tiek kiaulienos kepenines, tačiau pirmą vietą skiriu šiai – vištienos. Švelni, malonios tekstūros, lengvai formuojama ar tepama. Sumuštiniams užtenka tik duonos ir jos, sviesto pakaks iš pačios kepeninės. Ypatingą skonį suteikia sėklos, pastaruoju metu daug kur dedu naujai atrastas judros sėklas, tačiau iki jų atradimo naudodavau kitas smulkias, pvz. sezamo, burnočio ar smulkintų saulėgrąžų. Toliau skaityti „Ypatinga vištienos kepeninė”