… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Puikus užkandis. Šaltas, deja, tampa nebeskaniu. Bet viską gelbėja greitas gaminimo laikas – galima tepti ir kepti kad ir visą vakarą. Labai dera su vynais, o įdarą papildžius fermentiniu sūriu – ir su alumi. Man asmeniškai skaniausi be sūrio ir tada, kai „kažko” norisi. Toliau skaityti „Karšti lavašo pyragėliai su žolelėmis”
Tikrai neįprastas produktų derinys, labai įdomu tai, kad smulkiai pjaustyti produktai tampa visiškai kitokio skonio, todėl aprašysiu silkinio pagardo gamybą, o jei norėsite pabandyti pasigaminti (tikrai tobulo) garnyro prie mėsos ar paukštienos kepsnių – pjaustykite viską nedideliais kubeliais. Būtent garnyro receptas buvo išbandytas pirmiausiai, gamindavau jį gan dažnai, valgydavome tiek šaltą, tiek orkaitėje pašildytą. Vieną dieną kepiau jūros lydeką, sulapnojome ją su šiuo garnyru, bet labai trūko kažkokio intensyvesnio skonio. Tada ir kilo mintis suderinti šį skanėstą su silke.
Puikus patiekalas Kūčių stalui! Toliau skaityti „Kūmutės silkutė su neįprastu pagardu”
Ridikų ir silkutės derinio idėja jau tapo tradicine šventinio meniu dalimi ir jau netgi pakrikštytas „baltąja silke”. Iš visų bandytų ridikų, labiausiai tiko daikonai – didieji, ilgieji ir sultingieji. Bandžiau ir raudonuosius, ir juoduosius burbulus ir supratau, kad su pirmais pavasariniais ridikėliais irgi bus labai skanu. O pavasarį dar būtinai gardinsiu pirmais svogūnų laiškais…
Ridikų gaivumas ir saikingas aitrumas puikiai dera su silkės sūrumu, o per žiemos šventes it sniegas lėkštėje labai puošia stalą.
Aprašysiu proporcijas gausių vaišių stalo lėkštei, kasdienai siūlyčiau pasigaminti perpus mažiau. Toliau skaityti „Silkė su baltuoju ridiku”
Marinuotos kilkės sezoniškai būna žuvies turguose, pasigaminti šios žuvytės išklotines – ypatingai skrupulingas darbas. Todėl labai faina rasti jau pagamintos filė, kas šįkart sėkmingai pavyko lankantis Ventspilio turgavietėje.
Pastaruoju metu ieškojau kuo pakeisti grietinę tradicinės silkės su karštomis bulvėmis recepte. Kadangi silkę keičiau kilke, tai ir grietinei radau pavaduotoją – filadelfijos sūrį.
2 porcijoms nuskutu, supjaustau nedideliais gabaliukais ir išverdu Toliau skaityti „Kilkė su filadelfijos (Philadelphia) sūriu”
Šiuo būdu raugti burokėliai būna maloniai rūgštūs, bet nepraradę ir savo saldumo. Primirštas receptas, daug kam ragavusių primenantis vaikystę ir babą… Pasirauginti burokėlių galima bet kuriuo metų sezonu, tačiau skaniausi, žinoma, rudeniniai, švieži.
Dažniausiai gaminu 3l stiklainyje, bet galima pasidaryti ir 1 litro stiklainyje, ir medinėje bačkutėje, jei turite tokią. Toliau skaityti „Rauginti burokėliai”
Jei šaldytuve turėsite 3 produktus, galėsite labai greitai ir nesunkiai paruošti skalsią užkandėlę tikėtai ar netikėtai užgriuvusiems svečiams.
Gilesniame inde šakute kaip įmanoma smulkiau sutrinu
2 mažesnius arba 1 didelį rūkytų šprotų konservų (išviso apie 300g)
Koštuve nuvarvinu
250-300g konservuotų žaliųjų žirnelių
Beriu juos į šprotus ir viską labai gerai permaišau su
5-6vš majonezo
Pagal nuotaiką gardinu kapotais krapais ar petražolėm, labai tinka ir džiovintas raudonėlis.
Masę tepu ant juodos/baltos duonos ar bemielės tešlos rutuliukuose. Juos gaminu, stikline išspaudžiant šaldytos bemielės tešlos apskritimus, kepu ant apverstos keksiukų formos, kol paruduoja ir dar šiltus perpjaunu pusiau.
Patarimas – užtepėlę tepkite tik prieš pat tiekiant.
Mano nuostabai kadaise puikiai pavykęs bandymas, galybės konkursų prizininkas, kiekvieno rudens palydovas. Taip nutiko todėl, kad atradau naujovišką moliūgų auginimo būdą ir veislę, kuri nepavedė niekada, tai Ushiki Kuri (dar kitaip Hokkaido) moliūgėliai, mažučiai, tarsi vienas indas ir turintys minkštą žievę. Ir ypatingą, muskusu dvelkiantį, skonį.
Šis fondiu, kaip ir daugelis kitų, tinka vakarėliams ar romantiškam vakarui dviese. Seka tokia: Toliau skaityti „Fondiu moliūge”
Lengva, aromatinga užkandėlė priešpiečiams, labai tinka prie balto vyno taurės. Ypatingai svarbi alyvuogių kokybė, pievagrybiai tik sugers jų skonį, todėl renkuosi koservuotas stikle – kad matytųsi forma, būtinai su kauliuku. Labiau tiks sunokę alyvuogės. Toliau skaityti „Karšta pievagrybių ir alyvuogių užkandėlė”
Gal ir nieko naujo, džiovinti obuoliai pagriaužti, kompotui, silkutei, pyragams. Bet man visada norėjosi minkštai kramtomo džiovinto obuolio, o taip paruošti būna būtent elastingi, su sulčių likučiais, kvapnūs…
Obuolių griaužtukus išimu specialiu įrankiu jiems pašalinti, nulupu žievę, saikingai pabarstau
Cinamonu
ir išdžiovinu orkaitėje, pravėrusi jos dureles. Namai pakvimpa rudeniu 🙂
Bandymai džiovinti vaisių džiovyklėje nepasiteisino taip, kaip pasiteisina joje džiūstantys pomidorai ar grybai.
Patarimas – džiovinkite rudeninių veislių obuolius.
Labai mėgstu žuvies užtepėles, vienam prekybcentry, stovėdama prie tuno konservais nukrautų lentynų, nuleidus akis pastebėjau liūdnai kampelyje kiūtančius skumbrės aliejuje konservus. Kadangi krepšy jau svečiavosi fetos sūris, kilo mintis pabandyt sujungti ją su skumbre. Išgautas skonis priminė tuno su majonezu kombinaciją, gal kiek rūgštesnę, bet taip pat skanią ir gaivią.
Taigi, maišiau proporcija:
250g konservuotos skumbrės aliejuje
Tiesiog šakute dubenėly sutrinu abu produktus iki vienalytės masės ir pagardinu žiupsneliu
Džiovinto čiobrelio
Užtepėlė tinka sumuštinių ir vienakąsnių gamybai, skani tik gerai atšąldyta. Tepu tiek ant baltos, tiek ant juodos duonos. Labai tinka džiovinti pomidorai, švieži baziliko lapeliai.
Patarimas – šviežios daržovės draugijon tiks tik labai greitam suvartojimui, išleidę skysčius jos „išleis” ir užtepėlę.
