Baklažanų pyragas

????????????????????????????????????

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti “Baklažanų pyragas“

Pomidorų užkandis

DSC_0576

Receptas atkeliavo iš senos rusiškų valgių knygos, labai jau keistai nuskambėjo produktų derinys, o tokius receptus visada išbandau 🙂 Ir štai jau n metų tai vienas skaniausių pomidorų paruošimo būdų. Kadangi pomidorai saldūs, o recepte nėra druskos, tik medus, skonis toks ir gausis – saldžiai aštriai kvapnus. Gaminu dviem būdais – jei turiu didelių pomidorų, gaminu juos pjaustytus kubeliais, o jei turiu vyšninių – juos apkepu orkaitėje. Šviežių arba keptų pomidorų užkandis tinka prie šaltų ar karštų mėsiškų ir paukštienos patiekalų, taip pat su varškės patiekalais ir sūriais. Vyšniukais galima puošti mažus sumuštinius. O ir vienų pakabliuoti iš stiklainio faina.

Vienu kartu ruošiu

1kg pomidorų

Jei tai vyšniniai pomidoriukai, juos kelis kart prabedu dantų krapštuku, sudedu į skardą, užkloju kepimo popieriaus lakštu ir kepu 100C apie 2h. Didelius pomidorus supjaustau norimo dydžio gabaliukais. Ruošiu užpilą, jam reikės

150ml aliejaus (tinka visi nerafinuoti)

1vš vyno arba obuolių acto

2vš medaus

12 skiltelių česnako

1aš juodų maltų pipirų

Aliejų pilu į puodą ir kaičiu kuo mažesnę ugnį, aliejus turi tik sušilti, jokiu būdu neužvirti. Į puodą beriu riekelėm pjaustytas česnako skilteles, ir vis pamaišant pakaitinu apie 2min., tuomet pilu actą ir išjungiu ugnį. Lukteliu kol aliejus atvės iki kambario temperatūros, tuomet sudedu medų, išmaišau iki jo ištirpimo ir mišiniu užpilu paruoštus pomidorus. Skoniai turi subręsti, todėl šį užkandį ruošiu bent prieš 12h iki tiekiant.

Burokėlių karpačio

DSC_0752

 Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo 🙂 Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti “Burokėlių karpačio“

“Rūkyti“ kiaušiniai

dsc_0103

Nuotraukoje – kiaušiniai be lukštų 😉 Pirmą kartą rūkytais kiaušiniais, atvežtais vakuuminėje pakuotėje iš Baltarusijos, pavaišino kolegė. Skambėjo keistai, atrodė irgi įtartinai, bet skonis tiesiog užbūrė. Kadangi į Baltarusiją niekas iš pažįstamų nevažinėja, taip ir pamiršau apie juos. Kol vieną dieną, berūkant mėsą, prisiminiau turinti virtų kiaušinių. Sudėjome du luptus ir du neluptus ir parūkėme apie pusvalandį. Na, gavosi baisiau negu baisu – tiek skonis tiek kvapas, net šuo, valgantis beveik viską, suko nosį nuo jų. Tada jau prisėdau prie kompiuterio ir paieškojau ką apie rūkytus kiaušinius rašo internete. Labai nustebau, radusi receptą, bet smalsumas nuvedė prie antro bandymo. Ir štai – “rūkyti“ kiaušiniai ant stalo – pusryčių, užkandžių, sumuštinių. Manau pabandyti dėti jų ir į mišraines. Ir svogūnų lukštus dabar jau renku ne tik prieš Velykas… Toliau skaityti ““Rūkyti“ kiaušiniai“