Valgome tam, kad gyventi būtų skaniau (Renata)
Bandelės ar pyragai su vaisiais, uogiene ar varške, mėsa, lašinukais, grybais. ryžiais ar kopūstais… Mmm… Įdarai, žinia, yra skonio reikalas, vistik skonio pagrindas – teisinga tešla. Sumaniau atskirai aprašyti pačios paprasčiausios iš visų man žinomų tešlų receptą. Pagirtinas yra ne tik tešlos paruošimo paprastumas ir greitis, bet ir gaminių iš jos skonis, nerandu kito žodžio apibūdintį jį, kaip tik tobulas 🙂 Toliau skaityti “Tobula mielinė tešla“
Šis patiekalas- mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti “Sprandinė su tuno padažu“
Man labai smagu, kad su kiekvienais metais tobulėjame, keičiamės vidujai. Ir kaip dažnai sakau – ne senstame, o bręstame. Su branda ateina ir tradicijų kaita. Jei prieš dešimtmetį šventinio stalo neįsivaizdavome be mišrainių su majonezu, tai dabar jau ir majonezą pasigaminu pati, ir nebevalgome jo tokiais kiekiais, o eilinėmis dienomis net pamirštame apie jį… Sulčių pakuotėse irgi seniai nebėra, limonadų, tortų… Gaivinamės giromis ar beržų sula iš rūsio, o saldumynų mėgėjus palepinu desertais.
Pastaruoju metu šventes pradedame su kepta ėrio ar stirnos koja, ypatingai ruošta šonine, o vėliau mėgaujamės kompanija nebe prie stalo, furšetuojame visuose namuose, kas prie židinio susirangę, kas virtuvėje šnabždasi ir kikena, o kas ir lauko kubile mirksta ir snaiges liežuviais gaudo 🙂 Smagios tos žiemos šventės…
Žvilgtelkite, surinkau mūsų namų šventines pažibas į vieną vietą, gal kas sužibės ir ant jūsų stalo: Toliau skaityti “Naujų Metų stalui“
Šią mišrainę visada prisimenu pirkdama jautieną sriubai (receptai), tuomet griebiu ir gabalą jautienos kumpio ir reikalingų daržovių, pamąstau ar šaldytuve yra kečupo (pas mus jis – retas svečias). Kaip ir jautienos sriubą, taip ir šį gardumyną dažniausiai ruošiu laukdama svečių. Sriuba tinka pietums ir rytui, na, o mišrainė tinka bet kurio paros laiko pasisėdėjimui prie stalo. Valgytojai visada giria lengvą aštrumą, mišrainė soti, spalvinga akiai. Toliau skaityti “Mišrainė su jautiena“
Armonikos puikiai tinka šeimyninių pietų stalui, vakarienei su draugais, o ir laužo žarijose jos iškepa puikiai. Kartais norisi lašinukų aromato bulvėje, mūsų giminėje yra šias bulves valgančių dar ir su sviestu. Mano nukrypimai – pabarstymas fermentiniu sūriu, šviežiais kalendros lapeliais ir svogūnų žiedai, kuriuos kloju ant folgos ir ant jų dedu paruoštas bulves.
Na, o pats paprasčiausias, sakyčiau klasikinis, receptas toks. Toliau skaityti “Bulvių armonikos“
