Apie naminį midų ir jo gamybą jau esu rašiusi, bet šis, jonažolių, midus tapo tikru vaistu. Šią vasarą sergu nemiga, ir netikėtai atradau, kad jonažolių midaus taurelė prieš miegą man stipriai padeda nukeliauti į sapnų karalystę. Naminis midus, priešingai nei mes esame įpratę matyti ant gamyklinio midaus etikečių, alkoholio turi tiek pat, kiek naminė gira, todėl baimintis priklausomybių tikrai nėra ko. O medaus, vaistažolių ir fermentacijos stebuklingomis galiomis tikėti verta, tikrai. Ir kaip reta, šis vaistas yra ypatingai gardus, truputį gazuotas, saikingai saldus ir labai kvapnus. Toliau skaityti „Jonažolių midus”
Lydytas sviestas (ghee)
Turiu tokią nuostabią privilegiją bendrauti su ūkininkais, karts nuo karto lankausi jų ūkiuose su savo produktais ir nusiperku jų karvučių, ožkų ar avių pieno, sviesto, grietinės. Kartais darome tikruosius ūkinius mainus, tai labai smagi patirtis, kurioje nedalyvauja pinigai, tik produkto vertė. Paskutiniu metu dažnai lankausi pas jauną ūkininkę šalia Vilniaus, labai jau man patiko jos mušamo sviesto skonis. Laima išdavė paslaptį, vasarą jos pievose auga daug čiobrelių, turbūt todėl jos sviestas toks kvapnus ir gardus.
Jau daug metų gaminu lydytą sviestą, apie jo naudą nerašysiu, informacijos internete gyva galybė, galiu tik patvirtinti, kad ir skoniu, ir kvapu jis lenkia bet kokį kitą augalinį riebalą. Esu girdėjusi, kad jį metus laiko galima laikyti kambario temperatūroje, bet argi tai būtų įmanoma? Sutepam ir sukepam jį labai greitai, netgi pagaminus didesnį kiekį, mat didesniu kiekiu norisi dalintis, o pasidalinus žiūrėk jau vėl pas Laimą reikia sukt 🙂 Toliau skaityti „Lydytas sviestas (ghee)”
Krapų užtepėlė (pesto)
Stebuklai! Nušienavus savo, kaimynės ir mamos krapų derlių, pagaminau mano mėgstamo krapų pagardo. Kitą dieną turėjau susitikti su mergina, dovanojančia galybę stiklainių ir kiaušinių dėklų, todėl padėkai paruošiau indelį pesto dovanų. O po kelių dienų mano labai mylima FB draugė, vaistažolių galių tyrinėtoja Vilija iš Telšių, atsiuntė to pačio indelio nuotrauką. Pasirodo, nežinant susipažinome su Vilniuje gyvenančiu jos sūnumi ir jo drauge, jie nusivežė pesto pas mamą, o kadangi ant indelio buvo etiketė su kūmutės virtuvės logo, Vilija iškart sumojo, kad įvyko tai, ką esame įpratę vadinti sutapimais ar tiesiog stebuklais 🙂 Skanaus, Vilija.
Pesto tipo pagardų gaminu daug ir iš labai įvairių žolelių – klasikinio baziliko, aitriosios gražgarstės, pavasarinių ridikėlių lapelių, o krapus visada šaldydavau. Kol akis neužkliuvo už Dovilės recepto. Visus pagardus gaminu su saulėgrąžomis ar žemės riešutais bei jų aliejais, todėl iš šio recepto skolinausi tik krapų pagardo idėją 🙂 Toliau skaityti „Krapų užtepėlė (pesto)”
Raugintos burokų juostos – „Burjuostės”
Kadaise vienoje garstronomijos mugėje akis užkliuvo už man nematyto įrankio daržovių „spagečių” gamybai. Tuomet draugė tempė už rankovės, sakydama – kam mokėti už tokį daiktą šitokį kosmosą pinigų? Ir ji buvo absoliučiai teisi. Po kelių mėnesių sendaikčių turguje aptikau tokį patį daiktą, tik dešimtį kartų pigesnį. Gerą mėnesį namiškiams teko valgyti ilgų makaronų formos bulves, cukinijas, agurkus, morkas… Bet didžiausias atradimas slypėjo kitame įrankio gale. Juo galima atpjauti ypatingo plonumo ir platumo juostas. Tuomet gimė marinuotos cukinijų ar agurkų juostos, pradėjau kepti bulvių juostų apkepus, o pernai, beraugiant burokus, pamaniau, kad burokų juostos juk įrūgtų žymiai greičiau. Pridrožiau visą trilitrį, po to sekantį… ir tokiu būdu burokų juostos tapo mūsų namų garnyrų karalienėmis.
Juostoms geriausia rinktis ilgus ir storus burokėlius, tuomet galima pagaminti ir plačių, ir ilgų juostų. Vienam trilitriui stiklainiui pasiruošiu: Toliau skaityti „Raugintos burokų juostos – „Burjuostės””
Saulėtas varškės apkepas
Kas galėtų pagalvoti, kad ciberžolė gali būti tikra ir nelabai 🙂 Mane tuo įtikino lauktuvių iš Maroko parvežusi Miglė. Ji pasakojo pirkusi ciberžolės miltelius kaimo turguje, kuriame turistai apsilanko itin retai. Džiovintas šaknis čiabuviai trynė į miltelius vietoje, primityviomis grūstuvėmis, supildami juos į iš laikraščio lapo susuktą tūtą. Tuomet prisiminiau kokius nerealius vietinius turgus prieš daugybę metų Karibų salose esame aplankę su kita Migle, vien nuo bananų įvairovės raibdavo akys, o kur dar visi egzotiniai vaisiai, prieskoniai ir gyvos mėsos skyriai…
Ciberžole buvau įpratusi spalvinti vištienos troškinius, ryžių garnyrus, sriubas, bet niekada nebuvau pajautusi tokio intensyvaus jos skonio, kokį turi tūkstančius kilometrų iki manęs keliavusi. Tačiau pati pirma mintis išbandyti miltelius kilo Toliau skaityti „Saulėtas varškės apkepas”
Anglyje brandinta jautiena
Mane visada traukė Sibiras, esu skaičiusi galybę knygų, klausiusi beprotiškai įdomių pasakojimų, lig šiol virtuvėje pats mylimiausias Sabinos dovanotas šaukštas yra pagamintas iš kedro medienos. Ir taip jau nutiko, kad neseniai darbo reikalais teko susipažinti su chemijos mokslų daktaru iš Novosibirsko. Per trumpą pažinties dieną spėjome pakalbėti ir apie istoriją, ir apie Sibiro ypatumus. Sužinojęs, kad rašau apie maistą, jis nusprendė man padovanoti savo šeimos receptą. Va čia tai dovana! Receptas nuskambėjo taip neįtikėtinai, kad jau tą patį vakarą nuostabiojoj Nemenčinės turgaus mėsos parduotuvėje nusipirkau šmotą jautienos ir su nekantrumu telefonu instruktavau vyrą, kad ištrauktų iš vakaro kurto kubilo pečiaus anglis.
Ir štai, po kelių savaičių laukimo galiu pasakyti, kad dovana buvo išties neišpasakyto gėrio. Negaliu nepasidalinti su jumis.
Vaisių salotos
Ar ir jūs turite mėgstamus turgaus prekystalius ir pardavėjus? Aš Kalvarijų turguje turiu krienų babytę, šviežios mėsos senuką, iškalbingąjį sėklų ir augalų pardavėją, ekologinio ūkio daržininką, sėklų ir riešutų Almutę. O jei būnu kur netoliese Karoliniškių, visada užsuku pas vaisių tetulę. Yra toks stebuklingai pigių vaisių prekystalis prie išvažiavimo vartų. Nežinia kodėl, bet vaisiai ir daržovės ten būna ypatingai pigūs, todėl visada į mašiną grįžtu pilnais krepšiais gardumynų.
Vaisius galima valgyti atskirai, žinoma, bet yra kažkokia paslaptis, kodėl juos supjausčius ir sumaišius, gaunasi taip skanu. Ypač, jei arbūzas ne visai saldus, ar persikas ne itin minkštas, ar vyšnia rūgštoka. Toliau skaityti „Vaisių salotos”
Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti
Šiemet beveik nežydėjo sakuros ir išvengėme masinės fotopsichozės, kiekvienais metais užgriūdavusios socialines medijas. Ir ypatingai džiaugiuosi, kad šiemet visi fotografavosi su dideliausiomis bijūnų puokštėmis, reabilituoti vieni nuostabiausių pasauly žiedai ir kvapai. Kaip niekad ilgai džiuginę bijūnų žiedai mano virtuvėje virto arbata, pagardu ir kvepalais. Apie kiekvieną jų ir parašysiu jums, gal norėsite pabandyti.
Bijūnus perdirbimui kerpu nuo šakų, namuose nuskinu žiedlapius, gražiausius atidedu arbatai, apvytusius ar truputį parudavusius – pagardui ir kvepalams. Beje, baltuosius žiedus naudoju tik kvepalams. Toliau skaityti „Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti”
Gardžiosios blauzdelės
Vakar su viena maisto tinklaraštininke diskutavome apie vištieną prekybos centruose, dėliojome mums žinomus jų auginimo ir lesinimo pliusus ir minusus ir abejotiną kokybę. Ir abipusiai sutarėme, kad nuo jos… nepabėgsime 🙂 Broilerių mėsa yra skanesnė, nei ūkyje augusios laimingos vištos. Minkštesnė. Lengviau paruošiama. Gardesnė.
O su jumis pasidalinsiu keliomis firminėmis paslaptimis kaip kepti blauzdeles, kad jos būtų ypatingai minkštos.
Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu
Visai neseniai aprašiau vieną labai nesudėtingo, bet labai solidaus, torto su maskarpone receptą. Ir vieno solidaus žmogaus šventės proga buvau paprašyta paruošti ką nors gardaus. Prisiminiau, kad kadaise kepdavau kakavinius keksiukus su sezamo sėklomis ir kaip skaniai jos traškėdavo kepiniuose. Todėl nieko nelaukiant ėmiausi biskvito tešlos. Jai pasiruošiau: Toliau skaityti „Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu”
