Ši sriuba itin tinka pietų stalui žvarbią ar niūrią dieną. Pradžiuginsite ne tik skrandį, bet ir akims bus peno – ryškūs burokėliai džiugins kartu su saulės spalvos ciberžole. Naujiena ta, kad jautieną, dedamą į šią sriubą, kepinu kokosų aliejuje, tai suteikia nepakartojamo skoninio žavesio. Besiruošiant aprašyti sriubą, gaminau ją jau kelis kartus, vienas iš smagesnių atradimų buvo įberti lukštentų moliūgų sėklų į lėkštę tiekiant. Toliau skaityti „Burokėlių ir moliūgų sriuba”
Keksiukai su dž. slyvomis ir graikinių riešutų puselėmis
O štai šio recepto atsiradimo istorija pati keisčiausia iš visų man nutikusių. Aš jį… susapnavau. Ne receptūrą gramais ar šaukštais, žinoma, tik pačią idėją, kad šokoladinius keksiukus reikia pagardinti ir papuošti džiovintomis slyvomis ir graikiniais riešutais. Sapną kelias dienas nešiojausi minty ir vieną vakarą ėmiau ir pabandžiau.
Skonis labai patiko, keksiukai gavosi labai puošnūs, kažkam riešuto puselė kepurėje priminė drugelį, kažkam vulkaną. Riešutas davė sotumą, slyva drėgną skonį, o patys šokoladiniai keksiukai jau ir savaime yra gėris 🙂
Svarbu: rinkitės didesnes džiovintas slyvas, geriau plokščias.
12 – kai keksiukų pasiruošiu: Toliau skaityti „Keksiukai su dž. slyvomis ir graikinių riešutų puselėmis”
„Sveikas” naminis šokoladas be cukraus
Jei norite nustebti ar nustebinti, tai būtent TAS saldumynas. Be rafinuoto cukraus, be jokių skonių stipriklių ar visokių miltelių/E priedų. Trys ingredientai ir 2-3h šaldytuve, argi ne vilioja pasigaminti?
Gaminu šį šokoladą dažnai, nors nesame saldumynų mėgėjai, tačiau apsilankantiems svečiams mielai duodu tokio šokolado gabaliuką su kava, duete su šiuo gėrimu atsiskleidžia ypatingieji skoniai. Žinoma, man bepigu, nes pati spaudžiu kokosų aliejų, bet esu bandžiusi gaminti su pirktiniu, visai neblogai.
Tie trys ingredientai tai: Toliau skaityti „„Sveikas” naminis šokoladas be cukraus”
Kiaušiniai ir jų virimo ypatumai
Kadaise vienas vyras man pasakė:
– Niekada negaminu pagal receptus knygose ar tinklaraščiuose, nes ten visada rašoma „Paimkite virtą kiaušinį“. O kaip gi jį išvirti?
Trejus metus audžiau mintį aprašyti kiaušinių virimo ypatumus, ir štai, artėjant Velykoms, atsirado ir proga, ir laiko šiai idėjai įgyvendinti.
Silkės silkutės
Sukėliau visus silkių receptus į vieną vietą, bus lengviau skaityti ir išsirinkti patinkantį 😉
Dvi silkės – du paruošimo būdai
Silkės pavaduotoja – marinuota skumbrė
Vienakąsniai su pupelių paštetu ir silke
Silkė su bulvėmis ir žirneliais
Silkė su morkomis ir svogūnais pomidorų padaže
Kiaušiniai su pesto
Kai jau visi farširuotų kiaušinių variantai galutinai pabodo, vieną dieną iš šaldytuvo į mane liūdnai žiūrėjo dešimt virtų kiaušinių, o šalia labai jau spalvingai atrodė pesto indelis. Ir žaibiškai kilo mintis juos pabandyti suporuoti. Ką gi, šiai dienai tai 2017 metų atradimas Nr. 1. Ir labai labai savalaikis, juk jau netrukus Velykos, o po jų visada būna galvaskaudis „ką veikti su virtais kiaušiniais”. Gaminu dviem būdais – su džiovintais pomidorais arba su džiovintais baravykais, ir su savos gamybos pesto. Puikiai suprantu, kad ne kiekvienas gali (o ir nori) gaminti tai, ką galime nusipirkti prekybcentriuose, todėl įdomumo dėlei nupirkau mažytį stiklainiuką pramoninio pesto ir pagaminau kelis kiaušinius su juo, viskas suderėjo kuo puikiausiai. Toliau skaityti „Kiaušiniai su pesto”
Avinžirnių rutuliukai – falafeliai
Falafeliai nebėra jokia naujiena Lietuvoje, jau netgi teko užmatyti mobilų kioską, siūlantį jų su įvairiausiais padažais ir daržovėmis. Ką gi, gal jie taps alternatyva kebabams? 🙂
Šį avinžirnių skanėstą ragaudavau kelionių Turkijoje, Afrikos šalyse ir Izraelyje metu, ir atradus savo mėgstamą prieskonių derinį, pradėjau gan dažnai gaminti juos namuose, vakarėliams ar šiaip, kai norisi ko nors nemėsiško. Itin svarbus padažas, gaminu jį iš natūralaus jogurto, tačiau kelis kartus naudojau paprasčiausią kefyrą.
Didelei kompanijai (gausis apie 40 falafelių) ruošiu
Beržų sula ir ką su ja veikti
Įdomiausia, kad „ką su ja veikti” sužinojau palyginti neseniai. Vaikystėje iš trikampių stiklinių „aparatų” gerta sula būdavo lyg ir skani, bet pasirodo tik todėl, kad buvo gardinta cukrumi. Vėliau keliskart ragavau kažkieno tėvukų leistą sulą ir visus kartus pagalvojau – vanduo kaip vanduo. Ir visiškai nesidomėjau ja, kol neatsikraustėme gyventi į mišką. Čia jau nugalėjo smalsumas pabandyti leisti sulą, o tuomet prie kiekvieno beržo sutiktas kaimynas pradėjo pasakoti ką su ja veikiąs, ir tuomet prasidėjo bandymai.
Iki valios atsigėrus šviežios sulos, imu ruošti ruošinius vasarai. Viena draugė juos vadina sulos šampanu 🙂 Alkoholio fermentuotoje suloje nėra, arba yra tiek, kiek giroje. Bet tai ir nėra tikslas, tikslas – vasarą iš rūsio atsinešti lengvai gazuoto ir rūgštelėjusio gėrimo ir juo atsigaivinti.
Turiu tris mylimiausius sulos ruošimo vasarai receptus, juos ir aprašysiu. Toliau skaityti „Beržų sula ir ką su ja veikti”
Keptas varškės sūris
Šiam puikiam užkandžiui naudoju šviežią varškės sūrį, patį paprasčiausią, be jokių priedų arba su kmynais. Kadangi naminį sūrį būtų griekas kepti, renkuosi prekybcentrių siūlomus pigesnius ir ne tokius „gyvus” sūrius. Valgome keptą sūrį karštą kaip pietų patiekalą, su šviežiais pomidorais ir žalumynais, man labai patinka tas girgždančios varškės pojūtis. Arba iškepusį sūrį atvėsinu ir pjaustau storesniais griežinėliais ir tiekiu kaip užkandį. Mums gardžiausias česnakinis su džiovintais pomidorais, o jį gaminu sekančiai.
2 nedidelių sūrių gardinimui reikia: Toliau skaityti „Keptas varškės sūris”
Dienos pietūs: Burokai
Tiesą sakant ruošiau šiuos receptus per Adventą, prieš Kalėdas, norėjosi pasidalinti su jumis idėja, ką pasigaminti tam laikotarpiui, kai rekomenduojama nevartoti mėsos. O štai ir Gavėnia ant nosies ir dienos pietų iš daržovių receptai vėl aktualūs 🙂 Aktualūs visus metus, išties, nes mėsos kokybė prekybcentriuose vis labiau liūdina, o pradėjus valgyti daugiau daržovių patiekalų, mėsa lieka antrame plane. Kol nesusitinku su patikimais ūkininkais ir iš jų neprisiperku puikios kokybės mėsyčių…
Taigi, šiandien apie jo didenybę Buroką. Gal skambės neįtikėtinai, bet iš burokų ruošiami ne tik garnyrai ar sriubos, bet ir gardūs gėrimai ir netgi desertai. Dar labiau neįtikėtina, bet burokai puikiai dera su įvairiausiomis kruopomis. Esu aprašiusi fermentuotų (raugintų burokėlių) gamybą, keletą gardžių saldžių kepinių , o šios dienos pietums siūlau:
burokėlių girą,
burokėlių ir varškės sūrio užkandį,
grikių ir burokėlių troškinį.
burokėlių ir uogų desertą su plakta grietinėle.
