Firminė silkutė su baklažanais

Negaliu neįkišti trigrašio (šiuo atveju kokio nors produkto) į klasikinius patiekalus. Kadaise įkišau baklažanus į silkę su burokėliais, ir nuo tada paprastas ir gal net kiek pabodęs patiekalas tapo vienu mėgstamiausių. Dažniausiai šią silkutę gaminu šventiniam stalui ar vakarėliui, tie, kas yra ragavę ir nebijo majonezo, jau pasakojo, kad kelis metus gamina šį patiekalą Kūčioms. Gal todėl, kad baklažanai suteikia įdomaus, beveik grybų skonio, o gal todėl, kad tai ypatingai greitai ir paprastai pagaminama silkė. Beje, darant silkę „pataluose” irgi esu bandžiusi įsluoksniuoti baklažanų, buvo neblogai, bet ne tobula, todėl štai tobulas receptas. Toliau skaityti „Firminė silkutė su baklažanais”

Baklažanų pyragas

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti „Baklažanų pyragas”

Kūmutės baklažanų sriuba

Šiuo metu pigūs baklažanai. Kartais suridenu jų juosteles su feta ir džiovintais pomidorais, iškepu vieną kitą baklažanų laivelį, užsuku stiklainį-kitą šaltai marinuotų rutuliukų… Bet šioje sriuboje atsiskleidžia labai stiprus baklažanų skonis, todėl su dideliu malonumu rudenį gaminu šį savo kūrybos pietų patiekalą. Sriuboje man labiausiai patinka nedidelis kiekis tarpusavyje puikiai derančių skonių, ir netiesa, kad nebūna sriubų be bulvių ir morkų 🙂 Padidinus mėsos kiekį, sriubos užteks pietums, kito patiekalo nebesinorės. Toliau skaityti „Kūmutės baklažanų sriuba”

Vištienos troškinys

Šis troškinys mūsų namuose yra rudens favoritas. Atvėsus orams, traukiu iš spintelių gūdumos greitpuodį ir keliauju pirkti vištos. Panašiai vištą ruošdavau ir tuomet, kai neturėjau greitpuodžio, paprastame puode troškinys irgi puikiai pavyksta, tik, žinoma, ne taip greitai. Troškinį visada valgome su marinuotais agurkais arba kalafiorais. Ir įdomiausia, kad netgi ne itin mėgstantys vištieną ragautojai gyrė patiekalą. Tiekiant pietums, troškinys atstoja ir sriubą ir „antrą” patiekalą. Dar vienas didelis privalumas – jį galima gaminti ir iš „naminės” vištos, kurią dauguma naudoja tik sultinių gamybai, tad jei jums svarbu ką valgote – tai būtent toks patiekalas.

Toliau skaityti „Vištienos troškinys”

Šokoladinis manų pyragas su spanguolėmis

Na, būna, kad ragaujamas patiekalas patinka, būna, kad patinka labai. Bet tokios euforijos, kokią jaučiau ragaudama šį pyragą, nesu jautusi niekada. Receptas pas mane atklydo iš Ukrainos. Ilgai delsiau, kol pagaliau, sumanius gaminti ką nors saldaus, prisiminiau, kad turiu manų kruopų ir džiovintų spanguolių. Kitų ingredientų visada turiu spintelėse, todėl be vargo užmaišiau tešlą, sukrėčiau ją į kepimo formą ir po valandos jau kaifavome, valgydami labai drėgną, ne itin saldų, spanguolių rūgštele gardintą pyragą. Jis toks drėgnas, kad net neverta barstyti cukraus pudros – ji kaipmat susigeria. Visus recepto matavimus gramais ir mililitrais paverčiau paprastu skaičiavimu stiklinėmis, kokio dydžio ji bebūtų – rezultatas bus puikus, tik pyragas mažesnis arba didesnis. Vidutinio dydžio pyragui naudoju 200ml stiklinę.   Toliau skaityti „Šokoladinis manų pyragas su spanguolėmis”

Makaronai su šonine

Šiuos makaronus ruošiu vyrams. Dėl to, kad jie nori „stipresnio” maisto, šoninės… Ištiesų, tai labai sotus, kaloringas patiekalas. Ir tai dar vienas iš valgių, kuris beveik gardesnis pašildytas keptuvėje – tuomet šoninės juostelės apskrunda, makaronai irgi įrausta, daržovių aromatas dar labiau atsiskleidžia. Taip ir būna, kad ką tik pagamintų makaronų (matyt iš mandagumo) būna paragaujama, o paskui laukiama, kol jie atšals ir iškarto klausiama: „gal jau reikia pašildyti?” 🙂 Toliau skaityti „Makaronai su šonine”

Rauginti moliūgai

Net truputį liūdna – pjauti moliūgus reiškia, kad tai paskutinis konservavimas šiemet, vasara tikrai baigėsi. Bet užtat Kalėdos jau nebetoli, ir vėl pradės ilgėti dienos ir tai bus gera pradžia pradėti laukti pavasario ir naujo derliaus sėjos…Rauginti moliūgai jokia naujiena pietų šalyse, idėją parsivežiau iš pernykštės kelionės po Gruziją. Man tai buvo atradimas, jie puikiai pakeitė tikrai pabodusią agurkų klasiką. Raugintus moliūgus išbandžiau visur, kur iki šiolei naudojau raugintus agurkus, ir galiu drąsiai teigti, kad man moliūgai tiko ir patiko žymiai labiau.  Toliau skaityti „Rauginti moliūgai”

Kūmutės obuolienė

O gal ir ne obuolienė, o visas džemas? Su apelsinais, imbieru ir aguonomis. Argi ne žiemiškai skambantis derinys? Keturis metus tobulinau proporcijas, kol pernai jau buvo tai, kuo planavau gardžiuotis. Ir tai nesulaukė Kalėdų, nes buvo sušlamšta, indeliai išlaižyti, o veidai – palaimingai besišypsantys. Panašiai, kaip žalių pomidorų džemas, ši obuolienė irgi tinka tiek saldžiuose patiekaluose, tiek su paukštiena ar sūriu.

Naudoju krituolius obuolius, labiausiai tinka geltoni rudeniniai, kurie tokiu metu jau būna pakankamai saldūs ir prinokę. Beje, prieš kelis metus bandžiau virti šią obuolienę iš alyvinių obuolių – nepatiko… Toliau skaityti „Kūmutės obuolienė”

Rauginti pekino kopūstai

Rauginti kinietiški kopūstai

 

Labai mėgstame raugintas daržoves – kopūstus, agurkus, pomidorus, moliūgus. Bet kai pernai į stiklainius grūdau pekino kopūstą, kaimynė sukiojo pirštą prie smilkinio. Po mėnesio ta pati kaimynė lapnojo jau išrūgusius ir tuo pačiu pirštu rodė į stiklainį ir sakė „dar” 🙂 Dabar, aptikusi pekino kopūstų gera kaina, visada nusiperku ir užraugiu 2-3 stiklainius. Skonis ištiesų nustebins, jis neprimena tradicinių raugintų kopūstų, tai labiau rytietiškas skonis, sakyčiau. Valgome juos su viskuo, kam tinka raugintų daržovių garnyras, tik, deja, bandyta virti sriuba buvo ne itin vykusi… Labai smagu, kad netgi neturintys savo daržo gėrybių ar prieskonių viską gali nusipirkti prekybcentryje ir pasigaminti tikrai originalaus patiekalo. Toliau skaityti „Rauginti pekino kopūstai”