Pomidorų užkandis

Receptas atkeliavo iš senos rusiškų valgių knygos, labai jau keistai nuskambėjo produktų derinys, o tokius receptus visada išbandau 🙂

Ir štai jau N metų tai vienas skaniausių pomidorų paruošimo būdų. Kadangi pomidorai saldūs, o recepte nėra druskos, tik medus, skonis toks ir gaunasi – saldžiai aštriai kvapnus.

Gaminu dviem būdais – jei turiu didelių pomidorų, gaminu juos pjaustytus kubeliais, o jei turiu vyšninių – juos apkepu orkaitėje.

Šviežių arba keptų pomidorų užkandis tinka prie šaltų ar karštų mėsiškų ir paukštienos patiekalų, taip pat su varškės patiekalais ir sūriais. Vyšniukais galima puošti mažus sumuštinius. O ir vienų pakabliuoti iš stiklainio faina.

Vienu kartu ruošiu

1 kg pomidorų

Jei tai vyšniniai pomidoriukai, juos kelis kart prabedu dantų krapštuku, sudedu į skardą, užkloju kepimo popieriaus lakštu ir kepu 100C apie 2h. Didelius pomidorus supjaustau norimo dydžio gabaliukais. Ruošiu užpilą, jam reikės:

150 ml aliejaus (tinka visi nerafinuoti)

1 šaukšto vyno arba obuolių acto

2 šaukštų medaus

12 skiltelių česnako

1 šaukštelio juodų maltų pipirų

Aliejų pilu į puodą ir kaičiu kuo mažesnę ugnį, aliejus turi tik sušilti, jokiu būdu neužvirti.

Į puodą beriu riekelėmis pjaustytas česnako skilteles ir vis pamaišant pakaitinu apie 2min., tuomet pilu actą ir išjungiu ugnį. Lukteliu kol aliejus atvės iki kambario temperatūros, tuomet sudedu medų, maišau iki jo ištirpimo ir mišiniu užpilu paruoštus pomidorus.

Skoniai turi subręsti, todėl šį užkandį ruošiu bent prieš 12h iki tiekiant.

Aštrūs marinuoti agurkai

Aštrieji

Šiuo receptu gaminti agurkai yra ypatingi – didelis kiekis cukraus, užgesintas actu, čili pipirai – nuostabus derinys, jei nebijote didelio kiekio konservantų ir mėgstate vadinamą „bulgarišką” marinuotų agurkų skonį. Šiuos agurkus garnyrui pjaustau itin plonai, nes jie maloniai kanda liežuvį. Agurkėliai tiks ir ypatingoms mišrainėms ir, žinoma, užkandėlėse.  Toliau skaityti „Aštrūs marinuoti agurkai”

Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas

Tkemali

Lenkiu galvą gruzinų virtuvei, ypač padažams ir pagardams, gaminu ir naudoju jų labai daug, nes jie puikiai papildo mėsiškus, paukštienos patiekalus, sriubas, troškinius, salotas, sūrius… Tikras gruziniškas tkemali yra gardintas žole ombalo, kuri auga tik Gruzijoje, todėl gaminu iš to, ką turime. Šiam pagardui tiks bet kokios slyvos, svarbu tik, kad jos būtų rūgščios. Man asmeniškai labiausiai patinka kaukazinės slyvutės, jų skonis labiausiai rūgštus, todėl pagarde labiausiai sudera visi kiti skoniai. Rūgštu, sūru, aštru, gaivu – taip apibūdinčiau šį tkemali brolį. Toliau skaityti „Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas”

Burokėlių karpačio

 Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo 🙂 Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti „Burokėlių karpačio”

Slyvų kompotas su cinamonu

Labai mėgstame slyvų kompotą, slyvas naudoju įvairiems patiekalams ir garnyrams, taip pat smagu žiemą šakute pakabinti kelias iš stiklainio ir pasimėgauti nuostabiu skoniu ir aromatu. Anksčiau šį kompotą gardindavau gvazdikėliais, bet per eilę metų šis prieskonis pabodo. Tuomet ir atradau cinamoną, pirmą partiją gaminau su nedideliu jo kiekiu, bet kaskart jo kiekis didėjo, nes kompotų skonis vis gerėjo. Prieš kelis metus suradau aukso viduriuką ir nuo tada gaminu būtent taip.  Toliau skaityti „Slyvų kompotas su cinamonu”

Firminiai varškėtukai

Kūmutės virtinukai

Be kiaušinių, be miltų, virti arba kepti… Tiesiog tobuli, jei mėgstate varškėtukus ir šilkinius bulvių kukulius. Skonis primena abu viename. Kadaise virtinius su manų kruopomis gamindavo grupiokė, tuomet net nebandžiau tokių pagaminti, labiau gūžčiojau pečiais – kam?, juk yra miltai ir kiaušiniai. Paskui, kai jau pradėjau improvizacijas virtuvėje, prisiminiau tą idėją. Pirma partija smarkiai išsileido vandeny, teko valgyti (irgi neblogą) pienišką sriubą. Tuomet prisiminiau surišėją – krakmolą. Ir štai, minkšti ir tuo pačiu puikios formos virtinukai, tapę dažnais svečiais ant mūsų šeimos pusryčių ar lengvos vakarienės stalo. Toliau skaityti „Firminiai varškėtukai”

Vaisių salotos gaiviame sirupe

Karštaaaaa… Noriu žiemos, sniego. atsinešti iš rūsio marinuotų agurkų, susisupti į pledą ir, kramsnojant agurkus, skaityti knygą prie degančio židinio. O kol yra kaip yra – gaivinamės kuo galime. Kaip ir kiekvieną vasarą, dažnai gaminu vaisių salotas. Jos gaivios, kvapnios, šaldančios, mėgiamos vaikų. Šiandien – su truputį kitokiais priedais. Toliau skaityti „Vaisių salotos gaiviame sirupe”

Morkų ruošinys

Šaldiklis žiemai paruoštas, skubu šaldyti daržoves. Šviežios morkos, sutarkuotos virtuviniu kombainu, o jų lapai nuplėšyti nuo stiebų, stambiai sukapoti ir sumaišyti su tarkiais. Šaldau indeliuose arba maišeliuose.

Naudoju sriuboms, troškiniams, pyragų įdarams.

Česnakiniai cukinijos gabaliukai

Panašiu receptu darydavau agurkus, o prieš kelis metus pabandžiau taip marinuoti cukiniją. Darydavau su kapotais petražolių lapeliais, bet jau turbūt supratote, kad naujoji mano manija – morkų lapai. Pernai su morkų lapeliais gamintos cukinijos sulaukė ovacijų ir turbo greičiu ištuštėjusių lentynų rūsy. Kartojam, o kadangi jau išbandyta – dalinuosi ir su Jumis. Toliau skaityti „Česnakiniai cukinijos gabaliukai”