Papuoš pietų stalą, pamalonins akis spalvomis, o gomurį – švelniu skoniu. Kai kuriems ragautojams skonis buvo per švelnus, todėl jų lakštinių porciją nubarsčiau maltais baltaisiais pipirais.
Pirmiausiai greitpuodyje, pasūdytam vandeny, išverdu Toliau skaityti „Spalvingi lakštiniai su paukštiena ir moliūgais”
Pastebėjau, kad kiekvienais metais sausio mėnesį pradedu varstyti dėžutes su sėklomis, svajoti ką auginsiu šiltnamy, ką vazonuose. Ir tada prisimenu koks skanumynas ant palangės išauginti daigai. Sėju pipirnes, burokėlius, ridikėlius, žirnius, saulėgrąžas… Keletą naujų daiginimo idėjų įdedu nuotraukų pavidalu po receptu. O ir receptų su daigintomis daržovėmis bus nemažai 🙂 Toliau skaityti „Burokėliai su varške ir daigintais ridikėliais”
Nevartotinas pavadinimas, bet man jis skanus 🙂 Gal kas pamenat? – panašią mišrainę dalindavo mokyklose ir darželiuose. Būtinai su juoda duona ir stiklinaite kefyro. Bobutė darydavo burokėlių mišrainę su grietine. O štai mano mėgstamiausias receptas- su nekeptu svogūnu ir raugintais (jokiu būdu ne marinuotais) agurkais. Toliau skaityti „„Vinegretas””
Daugeliui patiekalų naudoju bemielę sluoksniuotą tešlą ir tik visai neseniai atkreipiau dėmesį į tokią pačią šaldytą mielinę. Pirmiausiai išbandžiau obuolių įdarą ir dabar manau, kad šaldiklyje šalia bemielės visada bus ir mielinės tešlos. Labai gardus, drėgnas, rudeniu kvepiantis pyragas. Karštas buvo ypatingai skanus, o šalto nespėjome paragauti 🙂 Toliau skaityti „Mielinis obuolių pyragas”
Laikas tuštinti šaldiklį, niūrus oras tiesiog skatina prisiminti vasarą ir uogas. Kokteilis gaunasi rūgštus, saldesniam variantui galima kefyrą keisti pienu arba į kefyrinį variantą dėti cukraus pagal skonį.
Į kokteilinę ar virtuvinio kombaino indą su S peiliais sekančia tvarka smulkinu Toliau skaityti „Bananinis uogų ir kefyro kokteilis”
Tikra žiemos sezono pažiba – gardi, kvapni, tiršta, šildanti. Dėl didelio ciberžolės kiekio – dar ir gydanti. Taip pat, tai sriuba, atstojanti du – sriubos ir antro – pietų patiekalus. O ir pagaminti ją ypatingai paprasta. Toliau skaityti „Vištienos ir pievagrybių sriuba”
Nostalgiško vaikystės skonio, nuostabiai lengva ir
puri kiaušinienė savaitgalio rytui. Puikiai dera su visomis daržovėmis, tiek šviežiomis vasarą, tiek konservuotomis žiemą. Ir būtinai – sviestu pateptas skrebutis. Tiesiog tobulas rytas. Toliau skaityti „Pieniška kiaušinienė orkaitėje”
Ši sriuba tinka šventiniam pietų stalui, ja galima pasilepinti šaltą vakarą ar ryte po gausesnių vakarėlio vaišių. Skonis ypatingas dėl antienos mėsos ir švelnaus derančio aštrumo. Antienos mėsa brangi, todėl, norint pigesnio varianto, galima naudoti ančių krūtinėlių sriubos rinkinį (karts nuo karto būna prekybcentriuose). Šventiniam variantui, žinoma, geriau pirkti ančiuką. Toliau skaityti „Ypatinga antienos pomidorinė sriuba”
Labai paprastai paruošiamas, skalsus pyragas, nesiterliojant su tešlos kočiojimu ar ilgu minkymu. Šį pyragą ragavęs prancūzas bandė mane įtikinti, kad tai jų kišas, tačiau tikram kišui būdingas gausenis įdaro produktų kiekis. Man gi labiausiai patinka toks, tiesiog svogūninis. O ir grietinėlę pakeičiau mažiau riebia grietine. Toliau skaityti „Nuostabusis svogūnų pyragas”
Jei atsibodo uogienių, dešrelių, varškės ar vaisiniai lietinių įdarai – siūlau pasigaminti ypatingai skanių ir sočių blynų. Jie tiks pietų ar vakarienės stalui, labiau tinkantys suaugusių, nei vaikų, skoniui. Man šis patiekalas atstoja vaikystę menančius skryliukus su bulvių koše, skirtumas tik tas, kad skrylius dažydavom į bulvinį padažą, o lietiniuose bulvės tarnauja kaip įdaras.
Pirmiausiai nuskutu ir nedideliais gabaliukais supjaustau Toliau skaityti „Lietiniai su bulvių koše ir šonine”
