Pikantiškų salotų saulėgrąža

Visiems puikiai žinomos salotos, patobulintos vienu ingredientu ir puošniai pateikiamos stalan.

6 kiaušinius

dedu į šaltą vandenį, vanduo turi apsemt lukštą. Verdu 7 minutes nuo vandens užvirimo, tuomet puodą kriauklėje lieju šaltu vandeniu, kol kiaušiniąi atšąla. Kiaušinius nulupu ir sutarkuoju starbia tarka į gilesnį dubenį. Į ten pat stambiai sutarkuoju

250g fermentinio sūrio ir

4 skilteles česnako

Atskiram inde sumaišau

6vš majonezo ir

2aš garstyčių

Padažu užpilu tarkius ir labai gerai išmaišau. Tiekiu salotas, išdėtas lėkštėje nedidele krūvele. Į šonus prismaigstau čipsų (negaliu rašyt brendo, bet reikia labai kietų ir vienodų čipsų, tokie dažniausiai būna pailgose apvalainose dėžutėse), o salotas puošiu per pusę perpjautom iškaulintom juodosiom alyvuogėm. Valgome čipsu kabinant salotas.

Patarimas – galima padaryti „ananasą“ vietoj saulėgrąžos, tuomet iš salotų reikia lėkštėje padaryti pusės ananaso formą, apdėti graikiškų riešutų puselėmis, o į vieną galą prismaigstyti petražolių lapkočių ir svogūnų laiškų.

Gruziniškai rauginti žali pomidorai

 Originalus, mažai praktikuotas ir visiškai negirdėtas Lietuvoj receptas. Gaminu juos tada, kai rūkai jau grąsina pakirsti pomidorus, tuomet skinu žalius vaisius ir iš jų gaminu daug gardumynu. Šiuo būdu pomidorų gaminu nedaug, kaip sakau „kartą metuose“. Išraugiam, suvalgom ir laukiam kitų metų.  Esu bandžiusi išrūgusius kimšti į stiklainius ir laikyti per žiemą, deja, po mėnesio jie jau nebebuvo tinkami valgyti…  Toliau skaityti „Gruziniškai rauginti žali pomidorai“

Marinuoti česnakų žiedkočiai

Nepamainomas šašlykų pagardas, labai mėgstamas vaikų dėl „kirmėliukų“ formos, jais tinka kabinti įvairius padažus.

Šią česnakų dalį sodininkai meta lauk, todėl reiktų išanksto perspėti, kad jie jums bus reikalingi, ir tai padaryt reikėtų apie gegužės galą.

Česnakų žiedkočius sutvarkau, nupjaunant žiedus ir lapkočių likučius, turi likti tik pats stiebas. Beje, peraugę stiebai bus nebeskanūs, marinuokite jaunuolius. Toliau skaityti „Marinuoti česnakų žiedkočiai“

Vytinti pomidorai aliejuje

Vytinti pomidorai

Italai, sukūrę šį šedevrą, pomidorus džiovina saulėje. Esu bandžiusi bent apvytinti pomidorus karštom vasaros dienom lauke ir,  žinoma, nieko nepavyko, mūsų saulutė labiau šypsosi, nei kaitina. Tačiau tikrai verta paaukoti šiek tiek elektros džiovinimui ir pasigaminti šiuo būdu konservuotų pomidorų. Jie labai dera su sūriais, varške, švelnia mėsa ir paukštiena, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius.

Naudoju savus ar kaimynių dovanotus pomidorus, o esant trūkumui perku tik turguje, parduotuviniai nesužavės skoniu ir kvapu. Konservas prabangus, todėl rizikuoti neverta.

Toliau skaityti „Vytinti pomidorai aliejuje“

Žali rauginti pomidorai

Mano vaikystė bėgo darželyje, mat tame pačiame darželyje dirbo mama, todėl mudvi dienų dienas leisdavome dideliuose kolektyvuose, tik ji auklėjo vaikus, o aš tiesiog augau, mokiausi, miegojau, grojau pianinu ir penkis kartus per dieną kartu su geriausia tuomet chebra valgiau valdišką maistą. Visi turime ryškų prisiminimą iš penktų ar šeštų gyvenimo metų ir maniškis (nieko keisto, sakysite jūs) yra susijęs su maistu. Jeigu pietums būdavo tiekiamas maltinis ar žuvis baltam padaže, į kiekvieną lėkštę virėjos įdėdavo ir po ketvirtį marinuoto arba rauginto žalio pomidoro. Man net drebėdavo rankos – taip smarkiai juos mėgau, todėl įsigudrindavau mainytis su grupiokais – atiduodavau jiems kompotą (ar bent jau razinas iš jo), kitam duonos riekę, su dar keliais susitardavau, kad atiduosiu pavakarių sausainius, o už tai jie man atiduodavo savo pomidorų ketvirčius. Tokiu būdu kartais surinkdavau net visą pomidorą ir valgydavau jį pačiam gale, kaip desertą.

Ir buvau juos pamiršusi labai daug metų, kol pati nepasodinau pirmų pomidorų ir, likus neprinokusių, paieškojau ką gi iš jų gamina. Ir nors pomidorų nebeauginu, visad paieškau ir nuperku ar gaunu dovanų žaliųjų gražuolių, kad rūsy būtų bent trys dideli stiklainiai raugtų žaliūkų.

Dažnai esu klausiama ar žinau, jog neprinokusiuose pomidoruose yra solanino? Žinau. Tačiau žinau, kad termiškai apdorojant ar fermentuojant, solaninas nukenksminamas.

Žalius pomidorus nuplaunu ir nepjaustytus sluoksniuoju į švarius stiklainius. Į 3 l stiklainį beriu Toliau skaityti „Žali rauginti pomidorai“

Marinuoti kalafijorai

Užkandai, garnyrui, sumuštinukams. Traškumas ir skonis nepalieka abejingų, šis konservas labai greitai dingsta iš lėkščių.

Perku tik baltus, stambius kalafijorus, tokių būna turguose sezono metu. Atskiriu žiedynus pakankamai stambiais gabalais, kaip matote nuotraukoje. Kotus išmetu į kompostinę, jų nerekomeduoja valgyti ar konservuoti. Užverdu 7l puodą su 3l vandens ir kelioms minutėms įleidžiu žiedynus į verdantį vandenį. Lengviausia tai padaryti metaliniu koštuvu sumerkus ir tuo pačiu koštuvu išgriebiant iš vandens. Tada imuosi marinato. Proporcija 1 litrui vandens, jei liks marinato – jį galima palikti agurkams ar pomidorams marinuoti.

1l vandens

3vš cukraus

1vš druskos

200ml 9proc. acto

1vš  prieskonių mišinio agurkų marinavimui.

Visas sudedamąsias dalis, išskyrus actą, verdu puode, kol pilnai ištirpsta druska ir cukrus. Išjungus ugnį supilu actą ir skubiai pilu ant standžiai kalafijorais prigrūstų švarių stiklainių. Užsuku dangteliais, verčiu aukštyn dugnu  ant stalo, kloju pledu ar bobutės kailiniais 2 valandoms. Tada stiklainius merkiu į kuo šaltesnį vandenį 4-5 minutėms ir nešu rūsin. Šalto vandens vonelių dėka kalafijorai lieka traškūs.

Patarimas – kartu su kalafijorais galima marinuoti griežinėliais pjaustytus agurkus.

Toliau skaityti „Marinuoti kalafijorai“

Vynuogių lapuose marinuoti agurkai

Kadaise šį receptą man papasakojo armėnė, viešėjusi Lietuvoj. Agurkai gaunasi traškūs, išlieka žalia spalva, o vynuogių lapai suteikia specifinį skonį. Vynuogių lapų, atidarius stiklainį, neišmetu, o gaminu armėniškus „balandėlius“- dolmą.

Marinatą verdu iš sekančių proporcijų:
1l vandens;
1vš druskos,
3vš cukraus,
1aš citrinos rūgšties
5-6 skiltelių česnako
1vš prieskonių mišinio agurkų marinavimui.

Agurkus porai valandų pamerkiu į šaltą vandenį. Vynuogių lapus nuplikau verdanciu vandeniu. Išverdu marinatą iš vandens, druskos ir cukraus, citrinos rūgštį beriu jau išjungus ugnį. Kiekvieną agurką įvynioju į vynuogės lapą ir talpiai sudedu į iškaitintus stiklainius. Užpilu marinatu ir palieku valandai. Po valandos marinatą nupilu atgal į puodą, tada suberiu prieskonių marinavimui mišinį ir vėl užkaitinu. Į kiekvieną stiklainį įdedu česnako ir vėl užpilu karštu marinatu. Stiklainius užsuku ir iškart nešu į rūsį ar atvėsinu šaltam vandeny.

Patarimas – naudokite tik mažyčius agurkus, dideli, suvynioti į lapus, į 1l stiklainį tilps tik 4-5.

Toliau skaityti „Vynuogių lapuose marinuoti agurkai“

Kopūstų ir mėsos pyragas

Visada žavėjausi rusiškais pyragais su kopūstais, grybais, mėsa, ir atradau sau puikų pyragų derinį su vienu nuostabiausių kulinarinių reikalų – šaldyta mieline tešla. Greita, sotu, skanu. Tiks tiek pagrindiniam patiekalui karštam pavidale, tiek šaltas kaip užkandis iškylai ar vakarėliui. Įdarui išanksto pasūdytam vandeny išsiverdu Toliau skaityti „Kopūstų ir mėsos pyragas“