Fondiu moliūge

Mano nuostabai kadaise puikiai pavykęs bandymas, galybės konkursų prizininkas, kiekvieno rudens palydovas. Taip nutiko todėl, kad atradau naujovišką moliūgų auginimo būdą ir veislę, kuri nepavedė niekada, tai Ushiki Kuri (dar kitaip Hokkaido) moliūgėliai, mažučiai, tarsi vienas indas ir turintys minkštą žievę. Ir ypatingą, muskusu dvelkiantį, skonį.

Šis fondiu, kaip ir daugelis kitų, tinka vakarėliams ar romantiškam vakarui dviese. Seka tokia:  Toliau skaityti „Fondiu moliūge”

Cinamoninis naminis sūris

Jau nemažai girdėjau, mačiau prekyboje, o ir buvau vaišinta cinamonu barstytu varškės sūriu, iš tiesų – labai skanu. Švelnios tekstūros, tirpstantis burnoj.

Tik maniškis – ne iš varškės. Po netrumpo bandymų laiko išgavau tobulą, jei ne tobuliausią, skonį – drėgnas, saikingai saldus, gaivus ir aromatingas.

3-5l puode užkaitinu Toliau skaityti „Cinamoninis naminis sūris”

Firminės grybų salotos

Mano širdingiausia draugė – Inga, todėl visada, kai pamatau ką nors pavadintą jos vardu, suklūstu. Taip buvo ir su salotomis „Inga”, net ir būdama paauglė supratau, kad tai pikantiškos salotos papildytos vienu ingredientu – konservuotais žaliaisiais žirneliais – ir todėl tapę draugės vardu pavadintu išradimu. O gal salotas kūręs virėjas buvo laimingai arba nelaimingai įsimylėjęs Ingą?

Nebeatsimenu kada ir kokiomis aplinkybėmis sukūriau šias salotas, bet įtariu, kad buvo ruduo, todėl ir grybai, obuoliai, bulvės… Derinys skamba keistai, bet susijungę skoniai laba dera. Ir tuomet jau tikrai buvau ragavusi „Ingos”, nes salotas pagardinau konservuotais žirneliais, kurie stebuklingai keičia skonius. Ir pavadinimus.

Išsiverdu su lupenomis Toliau skaityti „Firminės grybų salotos”

Rauginti agurkai su garstyčiomis

Dar vienas, prieš kelis metus iš Ukrainos į mano užrašinę atkeliavęs, šedevras. Gal yra bandžiusių gaminti tokiu būdu ir Lietuvoje, bet bent jau man tai buvo tikrai pirmas susitikimas su šiuo receptu.

Pirmą kartą gaminant labai dvejojau, tačiau Kalėdoms atidarytas pirmas stiklainis tapo tikru atradimu. Nors šiemet agurkai nedžiugina gausiu derliumi, pasigaminau pirktų iš bobulyčių turguje nemažą stiklainių kiekį. Valgyti šiuos agurkus galima po 2-3 mėnesių nuo užpylimo, tiks užkandėlei, salotoms, sriubai, garnyrui… Toliau skaityti „Rauginti agurkai su garstyčiomis”

Grybai pietums

Nuostabieji grybai. Keptuvėje, kartu su spirgučiais, svogūnu ir grietine… Natūralus oro gaiviklis! Namai dar ilgai kvepia miško gėrybėmis. Pati, deja, galiu tik grybauti, valgyti – ne 🙁 Bet valgiusių primerktos akys ragaujant, tie „…mmmm…” ir tyloje barškančios šakutės – vadinasi tikrai labai skanu.

Išvalytus, pasmulkintus ir 2-3k. apvirtus (visa procedūra čia) Toliau skaityti „Grybai pietums”

Marinuoti makavykai

Būna, kad grybų tiesiog nėra, o būna, kad kai jau užeini pievą jų – tereikia dalgio 🙂 Mūsų makavykų istorija su dalgiu kartojasi kas 2-3 metus, šiemet vėl apturėjome malonumą jų prisipjauti. Dalį paruošiau kvapniems pietums, kitus sumarinavau į stiklainius. Taip pat ruošiu ir visus kitus grybus ar jų asorti. Toliau skaityti „Marinuoti makavykai”

Džiovinti obuoliai

Gal ir nieko naujo, džiovinti obuoliai pagriaužti, kompotui, silkutei, pyragams. Bet man visada norėjosi minkštai kramtomo džiovinto obuolio, o taip paruošti  būna būtent elastingi, su sulčių likučiais, kvapnūs…

Obuolių griaužtukus išimu specialiu įrankiu jiems pašalinti, nulupu žievę, saikingai pabarstau

Cinamonu

ir išdžiovinu orkaitėje, pravėrusi jos dureles. Namai pakvimpa rudeniu 🙂

Bandymai džiovinti vaisių džiovyklėje nepasiteisino taip, kaip pasiteisina joje džiūstantys pomidorai ar grybai.

Patarimas – džiovinkite rudeninių veislių obuolius.