Firminis pyragas „5”

Pagaliau atėjo laikas aprašyti vieną labiausiai vykusių eksperimentų su pyragais. Norėjosi, kad ir skonis būtų nepriekaištingas, ir kad akį džiugintų. Ir kad gamyba nebūtų varginanti.

Dabar jau šį pyragą kepu gan dažnai, nes jis yra ne tik puikiai derantis su bet kokio sezono vaisiais ar uogomis, bet dar ir labai lengvai įsimenamas dėl skaičiaus 5. Tuoj suprasite kodėl.

<

p style=”text-align:center;”>Pavasarį pyragą gardinu rabarbarais, vėliau – braškėmis, juodaisiais serbentais, šilauogėmis. Rudenį – obuoliais, žinoma. O žiemą dedu konservuotas vyšnias be kauliukų ar bananą. Variacijoms ribų nėra.

Toliau skaityti „Firminis pyragas „5””

Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis

Ispaniškąją paella žino daugelis, ir ne tik tie, kurie lankėsi Ispanijoje. Mano gaminamas ryžių troškinys panašus į paella vizualiai, todėl viena draugė jį vadina Kūmelja (Kūmos paelja). Sėkmingam skoniui labai svarbu teisingai išvirti ryžius, jie turi būti išvirę, bet jokiu būdu nesulipę, kad kiti ingredientai galėtų įsimaišyti. Ypatingą skonį suteiks įdomiai paruoštos morkos, beje, taip dažnai ruošiu morkų drožles garnyrui. Taip pat puikiai sugroja baklažanai, kurie tarsi ištirpsta troškinyje, bet suteikia ryškų skonį. Žodžiu, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis”

Marinuoti pomidorai

Atslinkus pirmiems rūkams, lauke augančius pomidorus dažniausiai užpuola maras. Išskynus vaisius, daugeliui kyla klausimas – o ką dabar su jais daryti? Galima išvirti dievišką džemą, galima užraugti, o galima ir marinuoti. Procesas nesudėtingas, o šaltuoju sezonu valgysite puikų garnyrą ar užkandą. Jei kitiems konservams tinka bet kokios formos ir spalvos pomidorai, tai šiam galima sakyti specialiai auginu pailgąsias veisles, t.y. klasikinius Roma, San Marzano ir naujai atrastas Isis Candy ir Red Banana. Šių veislių pomidorai talpiai sugula į stiklainius, yra kietesni nei apvalučiai, todėl marinuojant neištyžta. Toliau skaityti „Marinuoti pomidorai”

Žalumynų ruošinys

Puikus gaminys rudeniop, kai žalumynai baigia savo gyvenimą. Taip ruoštomis žolelėmis gardinu blynus, rytietiškas bandeles, žuvies ar mėsos kepsnius, sriubas… Kiekvienais metais gaunu vis kitokį skonį, nes auginu vis įvairesnių žalumynų. Mums pastaruoju metu pradėjo labai patinkti kalendros, o štai petražolių vengiame.  Todėl aprašysiu mūsų namų skonį, jei gaminsite – derinkite pagal savąjį. Toliau skaityti „Žalumynų ruošinys”

Cukinijų ir morkų kišas

Labai mėgstame svogūnų kišą, be jo jau retai apsieina savaitgalinis pasisėdėjimas su draugais. Tačiau kišas, kaip ir itališkoji pica, turi galybę variacijų, todėl drąsiai ėmiausia eksperimento. Šiuo sezono metu darže pūpso cukinijos ir tiesiog prašosi į krepšį, ir morkos jau didelės ir sultingos. Šią porelę ir pakviečiau sudalyvauti naujo skonio bandyme 🙂

Svogūninis kišas žymiai intensyvesnio skonio, cukinija labai švelni, todėl puikiai tiko česnakas, kurį mėgsta ir morkos. Valgėme ir karštą, ir užkandžiavome, buvo išties skanu. Toliau skaityti „Cukinijų ir morkų kišas”

Geltonoji obuolienė

Alyviniai obuoliai bumpsi į žemę, tik spėk rinkti krituolius. Dažnam, atsivalgiusiam iki soties vasarinių obuolių, kyla klausimas – o ką su jais daryti? Ir kaip kiekvienas metais, verda obuolienę. Aš ne išimtis, pagaminu obuolienės, o kad būtų linksmiau, nudažau ją saulės spalva. Ciberžolė nėra tik mėsos ar paukštienos prieskonis, yra gausybė receptų, kuriuose ji naudojama saldžių patiekalų gamybai, todėl drąsiai bėriau jos į obuolienę.

Ši obuolienė tiks ne tik pyragų gardinimui, ledų spalvinimui, riekei baltos duonos su pieno stikline. Bet ir su paukštiena, na ypatingai skaniai suvalgėme keptas vištienos tulpes, mirkydami į šį geltoną pagardą. Pabandykite, nenusivilsite. Jei neturite alyvinių obuolių, palaukite rudeninių, tik jie prašys daugiau saldumo, cukraus reikėtų dėti daugiau. Toliau skaityti „Geltonoji obuolienė”

Su krienais marinuoti agurkai

Dar viena labai įdomi skonių kombinacija jūsų dėmesiui. Ypač jei jau randate agurkų-peraugėlių.

Seniai marinuojame agurkus ir pomidorus su garstyčiomis, įvairiais lapais, česnakų ir krapų kotais, rodosi ką dar besugalvosi. O štai viename tinklalapyje virė diskusija apie krienus, ne šaknis ar lapus, bet tuos tarkuotus, pirktus pas babytes turguje krienus. Baltus, ne raudonus. Kaipgi nepabandyti? Nesiplėsiu aprašant gautą marinuotų agurkų skonį, tai tiesiog nepakartojamai trašku, gaivu, saikingai aštru… Krienus dėjau į savo labai mėgstamą šaltai marinuotų agurkų marinatą. Toliau skaityti „Su krienais marinuoti agurkai”

3 skonių kriaušių kompotai

Gyventi pušyne – tikra prabanga, bet ji irgi turi savo kainą… Mūsų apylinkėse niekas neužsiaugina kriaušių, pušų kaimynystė skatina ligų atsiradimą. Nepadeda nei ekologinės, nei cheminės priemonės. O ir naudoti jų vengiame. Todėl, kriaušėms pradėjus sproginėti,  jas nuskiname ir tuomet ruošiu gardžiuosius kompotus žiemai. Skanu ne tik pakabinti kriaušę iš stiklainio, bet ir pateikti garnyrą paukštienai ar įkomponuoti į gaivų desertą.

Nuskintas kriaušes nuplaunu ir daržovių skustuku nulupu žievę. Neprinokusios kriaušės žievė pernelyg kieta, keli bandymai konservuoti neluptas baigėsi atsisveikinimu neparagavus. Todėl įdedu truputį triūso garantuotam rezultatui. Toliau skaityti „3 skonių kriaušių kompotai”

Tortas „Žalioji mėlynė”

Viena mergaitė pavadino tortą Šreku, taip penkiametei atrodė šis ryškių, kontrastingų spalvų tortas. Šį spalvų derinį šiemet mačiau jau keliolikoje maisto nuotraukų, receptų neskaičiau, bet sumečiau, kad tai bus špinatų biskvitas ir mėlynių kremas. O šiemet auginu vijoklinį (indinį) špinatą, jo žaluma tokia intensyvi, jog užteko vos 10 lapų visam biskvitui nudažyti. Mėlynių sezonas pačiam įkaršty, todėl ėmiausi kepimo ir plakimo įrankių ir galiu drąsiai pasakyti – dabar tai tortas Nr. 1 mano kolekcijoje. Špinatų skonio biskvite absoliučiai nesijaučia, o štai mėlynės ne tik dažo, o dar ir intensyviai gardina maskarponės kremą. Taigi, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Tortas „Žalioji mėlynė””