Pirma pažintis su šiuo receptu buvo gyva – paragavau jo pas Daivą ir abi nusprendėm, kad kažko trūksta ir kažko per daug. Dėliojau produktų kiekius ir junginius mintyse, po to jau bandžiau mintis įgyvendinti praktiškai ir štai, po keturių sėkmingų skonių degustacijų galiu pristatyti savo versiją. Nuvežiau gabaliuką ir Daivai, ragaudama ji užsimerkė, o paskui tepasakė – „receptą, greitai” 🙂 Prašom, tau ir visiems. Toliau skaityti „Šokoladinis burokėlių pyragas su Oreo sausainiais”
Kiaušinienė su pievagrybiais
Kai norisi sočių pusryčių, o tokių dažniausiai norisi sekmadienį, kepu šią kiaušinienę. Tik porciją vyrui dar papildau naminiais rūkytais lašinukais, jam taip, sako, skaniau. Kiaušinienę, kaip ir visas kitas, valgome su daržovėmis, kadaise kažkas išmokė, kad daržovių, valgomų su kiaušiniene, kiekis turi būti dvigubai didesnis nei pačios kiaušinienės. Mums tinka, ir nesvarbu ar jos šviežios ar konservuotos. Taigi, kaip ir nieko mandro, bet papasakosiu kaip gaminu dvi kiaušinienes vienoje keptuvėje 🙂 Toliau skaityti „Kiaušinienė su pievagrybiais”
Makaronai su šviežiais pomidorais
Arba jei dar tiksliau – su šviežių pomidorų padažu. Padažui nenaudojama grietinėlė ar sviestas, tik šlakelis aliejaus svogūnų apkepimui. Šį patiekalą gaminu su naminiais pomidorais, joks pirktinis neatstos ką tik nuskinto. Taip pat naudoju marinuotus agurkus, puiki proga atidaryti pirmą šiųmetį konservą. Perku makaronų kriaukleles ar bet kokius kitus stambesnius raitytus makaronus, vermišeliai ar spagečiai nesugers šio padažo. Patiekalas sotus, nekaloringas, kvapnus, puikus pietums ir net pašildytas kitą dieną.
Dar vienas makaronų patiekalų privalumas tas, kad galima sunaudoti keptos ar virtos mėsos/paukštienos likučius. Žinoma, galima viską gaminti ir šviežiai, tuomet makaronus verdu sultiny, taip dar skaniau. Toliau skaityti „Makaronai su šviežiais pomidorais”
Žalios žolelės aliejuje
Taip paruoštos žolelės ilgai negenda laikomos šaldytuve, geras būdas sandėliuoti paskutinius šviežius lapus rudenį. Ruošinys puikiai tinka daugeliui patiekalų – patepti duoną, sumuštinius pries kepant sumuštinių keptuve, aptepti mėsos ar paukštienos kepsnį, įdaryti pyragėlius, kartais naudoju šaukštelį į sriubą ir pan.
Kiekvieną kartą ruošiant šį gaminį gaunasi vis kitoks skonis, nes nesilaikau griežtų proporcijų, bet eidama skinti ar pirkti žolelių visada numatau, kad imsiu: Toliau skaityti „Žalios žolelės aliejuje”
Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai
Pirmiausiai šio skanumyno kaimynė atnešė paragaut. Stiklainio turinys buvo suvalgytas dar tą patį vakarą, su keptais šonkauliais. Pagyrus skonį, kaimynė sumanė padovanoti maišą burokų, tuomet gavau dovanų cukinijų. Nebebuvo kur dėtis, teko raitytis rankoves ir kibti į konservavimą. Buvo ir keiksmų dėl per mažų puodų, ir dėl išbėgusio ant viryklės raudono skysčio, ir ypatingai ryškių delno linijų bordo spalvos fone 🙂 Užtat dabar žinau ko nedaryti. Visad sakiau, kad konservuoti reikia tik tai, ko žiemą negalima gauti šviežiai, niekad negamindavau burokų stiklainiuose, bet šis receptas sužavėjo, jau įsivaizduoju verdamus barščius, garnyrus… Toliau skaityti „Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai”
Džiovinti žali pomidorai
Jau ketvirtus ar penktus metus džiovinu žalius, nespėjusius sunokti pomidorus. Džiovinu elektrinėje džiovykloje arba paskleistus ant kepimo popieriaus orkaitėje. Džiovinimas trunka panašiai tiek, kiek ir prinokusių, tik žalius džiovinu iki traškučių kietumo. Jų nekonservuoju aliejuje, kaip raudonų, bet laikau hermetiškame inde.
Panaudojimo spektras kiekvienais metais vis plečiasi, anksčiau juos naudodavau tik sriuboms gardinti. Sriubos praturtėdavo spalva ir šviežių pomidorų aromatu.
Pernai dalį džiovintų pomidorų sumaliau kavamale ir žaliuosius miltelius pradėjau dėti į gaminamą Ghi sviestą ar naminį sūrį, makaronų patiekalus, sriubas (spalvai ir tirštinimui). Taip pat žalių pomidorų skonis ir kvapas ir spalva puikiai dera karštuose padažuose mėsai.
Skaičiau nemažai straipsnių apie žalių pomidorų kenksmingumą sveikatai, bet termiškai apdorotus žaliuosius mokslininkai valgyti leido 🙂 Todėl juos konservuoju, džiovinu ir verdu nuostabius džemus.
Pomidorų užkandis
Receptas atkeliavo iš senos rusiškų valgių knygos, labai jau keistai nuskambėjo produktų derinys, o tokius receptus visada išbandau 🙂
Ir štai jau N metų tai vienas skaniausių pomidorų paruošimo būdų. Kadangi pomidorai saldūs, o recepte nėra druskos, tik medus, skonis toks ir gaunasi – saldžiai aštriai kvapnus.
Gaminu dviem būdais – jei turiu didelių pomidorų, gaminu juos pjaustytus kubeliais, o jei turiu vyšninių – juos apkepu orkaitėje.
Šviežių arba keptų pomidorų užkandis tinka prie šaltų ar karštų mėsiškų ir paukštienos patiekalų, taip pat su varškės patiekalais ir sūriais. Vyšniukais galima puošti mažus sumuštinius. O ir vienų pakabliuoti iš stiklainio faina.
Vienu kartu ruošiu
1 kg pomidorų
Jei tai vyšniniai pomidoriukai, juos kelis kart prabedu dantų krapštuku, sudedu į skardą, užkloju kepimo popieriaus lakštu ir kepu 100C apie 2h. Didelius pomidorus supjaustau norimo dydžio gabaliukais. Ruošiu užpilą, jam reikės:
150 ml aliejaus (tinka visi nerafinuoti)
1 šaukšto vyno arba obuolių acto
2 šaukštų medaus
12 skiltelių česnako
1 šaukštelio juodų maltų pipirų
Aliejų pilu į puodą ir kaičiu kuo mažesnę ugnį, aliejus turi tik sušilti, jokiu būdu neužvirti.
Į puodą beriu riekelėmis pjaustytas česnako skilteles ir vis pamaišant pakaitinu apie 2min., tuomet pilu actą ir išjungiu ugnį. Lukteliu kol aliejus atvės iki kambario temperatūros, tuomet sudedu medų, maišau iki jo ištirpimo ir mišiniu užpilu paruoštus pomidorus.
Skoniai turi subręsti, todėl šį užkandį ruošiu bent prieš 12h iki tiekiant.
Aštrūs marinuoti agurkai
Šiuo receptu gaminti agurkai yra ypatingi – didelis kiekis cukraus, užgesintas actu, čili pipirai – nuostabus derinys, jei nebijote didelio kiekio konservantų ir mėgstate vadinamą „bulgarišką” marinuotų agurkų skonį. Šiuos agurkus garnyrui pjaustau itin plonai, nes jie maloniai kanda liežuvį. Agurkėliai tiks ir ypatingoms mišrainėms ir, žinoma, užkandėlėse. Toliau skaityti „Aštrūs marinuoti agurkai”
Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas
Lenkiu galvą gruzinų virtuvei, ypač padažams ir pagardams, gaminu ir naudoju jų labai daug, nes jie puikiai papildo mėsiškus, paukštienos patiekalus, sriubas, troškinius, salotas, sūrius… Tikras gruziniškas tkemali yra gardintas žole ombalo, kuri auga tik Gruzijoje, todėl gaminu iš to, ką turime. Šiam pagardui tiks bet kokios slyvos, svarbu tik, kad jos būtų rūgščios. Man asmeniškai labiausiai patinka kaukazinės slyvutės, jų skonis labiausiai rūgštus, todėl pagarde labiausiai sudera visi kiti skoniai. Rūgštu, sūru, aštru, gaivu – taip apibūdinčiau šį tkemali brolį. Toliau skaityti „Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas”
Burokėlių karpačio
Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo 🙂 Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti „Burokėlių karpačio”