Rauginti pekino kopūstai

Rauginti kinietiški kopūstai

 

Labai mėgstame raugintas daržoves – kopūstus, agurkus, pomidorus, moliūgus. Bet kai pernai į stiklainius grūdau pekino kopūstą, kaimynė sukiojo pirštą prie smilkinio. Po mėnesio ta pati kaimynė lapnojo jau išrūgusius ir tuo pačiu pirštu rodė į stiklainį ir sakė „dar” 🙂 Dabar, aptikusi pekino kopūstų gera kaina, visada nusiperku ir užraugiu 2-3 stiklainius. Skonis ištiesų nustebins, jis neprimena tradicinių raugintų kopūstų, tai labiau rytietiškas skonis, sakyčiau. Valgome juos su viskuo, kam tinka raugintų daržovių garnyras, tik, deja, bandyta virti sriuba buvo ne itin vykusi… Labai smagu, kad netgi neturintys savo daržo gėrybių ar prieskonių viską gali nusipirkti prekybcentryje ir pasigaminti tikrai originalaus patiekalo. Toliau skaityti „Rauginti pekino kopūstai”

Cukinijų juostos

Kasmetinis daržininkų klausimas – kur dėti peraugusias cukinijas? Ogi į stiklainius, pagaminant žavingų juostų. Pjaustant plačiu daržovių skustuku, jos tokios plonos, kad viename litriniame stiklainyje gali tilpti net 2 kilogramai cukinijų. Labai mėgstu šį konservą, pasigaminu 2 – 3 stiklainius žiemai. Cukinijos ruošiamos šaltuoju būdu, nieko nekaitinant ir neverdant, todėl išlieka traškios. Stiklainiai puikiai laikosi tiek rūsyje, tiek virtuvinėje spintelėje, tik atidarius stiklainį, jį jau laikau šaldytuve. Patogu išsitraukti juostų garnyrui, sumuštiniams, picoms, salotoms, kartais tiesiog pakabliuojame iš stiklainio, kai norisi ko nors „tokio”. Taip pat juostos puikiai tinka maisto dekoravimui. Toliau skaityti „Cukinijų juostos”

Žalios žolelės aliejuje

Taip paruoštos žolelės ilgai negenda laikomos šaldytuve, geras būdas sandėliuoti paskutinius šviežius lapus rudenį. Ruošinys puikiai tinka daugeliui patiekalų – patepti duoną, sumuštinius pries kepant sumuštinių keptuve, aptepti mėsos ar paukštienos kepsnį, įdaryti pyragėlius, kartais naudoju šaukštelį į sriubą ir pan.

Kiekvieną kartą ruošiant šį gaminį gaunasi vis kitoks skonis, nes nesilaikau griežtų proporcijų, bet eidama skinti ar pirkti žolelių visada numatau, kad imsiu: Toliau skaityti „Žalios žolelės aliejuje”

Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai

Pirmiausiai šio skanumyno kaimynė atnešė paragaut. Stiklainio turinys buvo suvalgytas dar tą patį vakarą, su keptais šonkauliais. Pagyrus skonį, kaimynė sumanė padovanoti maišą burokų, tuomet gavau dovanų cukinijų. Nebebuvo kur dėtis, teko raitytis rankoves ir kibti į konservavimą. Buvo ir keiksmų dėl per mažų puodų, ir dėl išbėgusio ant viryklės raudono skysčio, ir ypatingai ryškių delno linijų bordo spalvos fone 🙂 Užtat dabar žinau ko nedaryti. Visad sakiau, kad konservuoti reikia tik tai, ko žiemą negalima gauti šviežiai, niekad negamindavau burokų stiklainiuose, bet šis receptas sužavėjo, jau įsivaizduoju verdamus barščius, garnyrus… Toliau skaityti „Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai”

Aštrūs marinuoti agurkai

Aštrieji

Šiuo receptu gaminti agurkai yra ypatingi – didelis kiekis cukraus, užgesintas actu, čili pipirai – nuostabus derinys, jei nebijote didelio kiekio konservantų ir mėgstate vadinamą „bulgarišką” marinuotų agurkų skonį. Šiuos agurkus garnyrui pjaustau itin plonai, nes jie maloniai kanda liežuvį. Agurkėliai tiks ir ypatingoms mišrainėms ir, žinoma, užkandėlėse.  Toliau skaityti „Aštrūs marinuoti agurkai”

Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas

Tkemali

Lenkiu galvą gruzinų virtuvei, ypač padažams ir pagardams, gaminu ir naudoju jų labai daug, nes jie puikiai papildo mėsiškus, paukštienos patiekalus, sriubas, troškinius, salotas, sūrius… Tikras gruziniškas tkemali yra gardintas žole ombalo, kuri auga tik Gruzijoje, todėl gaminu iš to, ką turime. Šiam pagardui tiks bet kokios slyvos, svarbu tik, kad jos būtų rūgščios. Man asmeniškai labiausiai patinka kaukazinės slyvutės, jų skonis labiausiai rūgštus, todėl pagarde labiausiai sudera visi kiti skoniai. Rūgštu, sūru, aštru, gaivu – taip apibūdinčiau šį tkemali brolį. Toliau skaityti „Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas”

Slyvų kompotas su cinamonu

Labai mėgstame slyvų kompotą, slyvas naudoju įvairiems patiekalams ir garnyrams, taip pat smagu žiemą šakute pakabinti kelias iš stiklainio ir pasimėgauti nuostabiu skoniu ir aromatu. Anksčiau šį kompotą gardindavau gvazdikėliais, bet per eilę metų šis prieskonis pabodo. Tuomet ir atradau cinamoną, pirmą partiją gaminau su nedideliu jo kiekiu, bet kaskart jo kiekis didėjo, nes kompotų skonis vis gerėjo. Prieš kelis metus suradau aukso viduriuką ir nuo tada gaminu būtent taip.  Toliau skaityti „Slyvų kompotas su cinamonu”

Česnakiniai cukinijos gabaliukai

Panašiu receptu darydavau agurkus, o prieš kelis metus pabandžiau taip marinuoti cukiniją. Darydavau su kapotais petražolių lapeliais, bet jau turbūt supratote, kad naujoji mano manija – morkų lapai. Pernai su morkų lapeliais gamintos cukinijos sulaukė ovacijų ir turbo greičiu ištuštėjusių lentynų rūsy. Kartojam, o kadangi jau išbandyta – dalinuosi ir su Jumis. Toliau skaityti „Česnakiniai cukinijos gabaliukai”

Patikimiausias agurkų konservavimo būdas

Daug metų eksperimentavusi, ragavusi ir stebėjusi konservuotų agurkų išgyvenimą rūsy, galiu tvirtai pasakyti, jog radau patį geriausią, greičiausią ir paprasčiausią receptą. Jokio marinato likučio puode, jokių sudėtingų skaičiavimo matų, viskas paprasta ir greita. Skoniu jie labiausiai primena pirktinius, gal todėl, kad naudojamas sausas prieskonių mišinys, babytės agurkai su šviežiais lapais visiškai kitokio skonio.  Šiuo receptu pagaminti agurkų konservai atlaikė net dvi žiemas, nekeisdami skoninių savybių. Taip taip, mažiname konservų su actu, bet nereiškia, kad jų nebegaminame. Kaipgi apsieiti be marinuotų agurkų žiemą?

Taigi, eiga ir proporcijos: Toliau skaityti „Patikimiausias agurkų konservavimo būdas”

Malti česnakų žiedai

Gaila, kad šiemet česnakų žiedkočiai užaugo trumpučiai, tam, matyt, turėjo įtakos vėsus oras ir sausra. Todėl marinavau tik kelis stiklainius, o likusius sumaliau ir sumaišiau su druska. Tai puikus ruošinys greitam vartojimui, juo barstau kepamą vištieną, gardinu sriubas (ypač tinka burokinėje, barščiuose ir chašlamoje), dedu į kotletams ruošiamą faršą, į įdarą sūriems pyragams. Žiedkočių skonis labiau „šviežias”, nei maltų česnako galvų, todėl vasarą vartojame žaliuosius, o šaltąjam sezonui malu skilteles (nuoroda čia).

Nupjautus žiedkočius sumalu virtuvinio kombaino S peiliais (galima malti mėsmale). Gautą masę permaišau su druska, 1 litrą maltų kotų sumaišydama su 2 šaukšteliais rupios druskos.

Mišinį sudedu į stiklainį, laikau šaldytuve.