Klasikinis marinatas visoms daržovėms

DSC_0799

Labai mėgstu eksperimentus, bet nepamirštu ir klasikos. Aprašysiu universaliausią iš visų man žinomų marinatą ir konservų gamybą. Jis tinka absoliučiai visoms marinuojamoms daržovėms ir jų asorti. Ypatingai gardūs agurkai, svogūnai ir kalafiorai, taip pat skanios cukinijos, morkos, paprikos, žali pomidorai…

Išsiverdu pirminį marinatą, jo verdu iškarto 5l. Marinatą galima laikyti ant viryklės ir kasdien, nuskynus derliaus, be didelių terlionių užkonservuoti keletą stiklainių. Proporcijos: Toliau skaityti “Klasikinis marinatas visoms daržovėms“

Pomidorai savo sultyse be sterilizavimo

Pomi

Labai nemėgstu sterilizacijos, todėl kiekvienais metais eksperimentuoju, vis įvairiau konservuoju ir bandau atrasti kuo paprastesnius daržovių ruošimo žiemai būdus. Vienas iš gerai pavykusių – pomidorai savo sultyse. Neišvengiamas tik odelių lupimas, visa likusi gamybos procedūra pradžiugins. Naudoju sriuboms, garnyrams, makaronų ir mėsos padažams, kartais tiesiog kabiname iš stiklainio.

Pomidorus

Toliau skaityti “Pomidorai savo sultyse be sterilizavimo“

Su morkomis marinuoti obuoliai

DSC_0450

Savito skonio garnyras, kiekvienais metais pasigaminu keletą stiklainių šventiniam stalui – papuoš, nustebins, skaniai papildys paukštieną ar žuvį. O poroje su bruknių ar šermukšnių uogienės šaukšteliu šie obuoliai taps gurmaniškais 🙂

Visada tuo pačiu metu ir konservuoju, ir marinuoju obuolius, renkuosi skintus nedidelius alyvinius, nors esu gaminusi ir iš rudeninių veislių. Svarbu, kad nebūtų įdužimų ar kitokių pažeidimų. Gamyba reikalaus daug kantrybės, todėl šis receptas netiks skubantiems ar nemėgstantiems skrupulingo darbo. Toliau skaityti “Su morkomis marinuoti obuoliai“

Nekaitinti agurkai su svogūnais žiemai

DSC_0326

Receptas ypatingas tuo, kad jame nėra vandens, tik konservantai, tai ir suteikia galimybę daržoves “šaltai“ užmarinuoti žiemai itin greitai, be didelių pastangų ir išlaikant daržoves šviežesnėmis, nei būna kaitintos.
Pabrėšiu, kad bet koks santykis su vandeniu sugadins konservą, tad, jei sumanysite gaminti – būtinai atkreipkite į tai dėmesį. Daržovės, stiklainiai, dangteliai – viskas turi būti sausa. Toliau skaityti “Nekaitinti agurkai su svogūnais žiemai“

Šaltuoju būdu rauginti agurkai

 

“Tinginių receptas“ – sako mano draugė. Arba “Pagaminau ir pamiršau“ – sakau aš.  Ir išties, nekaitinant, neverdant marinato, nesterilizuojant išgauti gerą rezultatą yra puiku, sutaupytas laikas vasarą – tikra prabanga. Kadangi receptas jau ne pirmus metus muša skaitymo rekordų statistikas, tai ir klausimų apie jį sulaukiu labai daug. Jei apibendrinti – konservo kokybę lemia agurkų ir druskos rūšis, taipogi vanduo. Agurkus rinkitės grublėtus, su storesne žieve, druską tik akmeninę, rupią. O vanduo tiks tas, kurį vartojate kasdien, kas iš čiaupo, kas iš šulinio :).

Dėkoju mano mielai kaimynei Jelenai Vladimirovnai , išmokiusiai mane taip rauginti agurkus. Gaminu šį konservą 0,5 l ir 1 l stiklainiuose, turint didelį valgytojų būrį, galima taip ruošti ir 3 l stiklainius. Juos gerai išplaunu karštam vandeny su soda. Jokių kaitinimų.
Pasiruošiu prieskonius (proporcija vienam 1 l stiklainiui): Toliau skaityti “Šaltuoju būdu rauginti agurkai“

Naujoviškas agurkų konservavimo būdas

????????????????????????????????????
Naujoviškas konservavimas

Žiemą valgyti kaip šviežiai raugtus agurkus – vienas malonumas, o jie būtent tokie ir gaunasi.

Šį receptą man papasakojo draugė, gyvenanti Rusijoje, tai jos mamos firminis receptas. Ačiū, Valerija. Ištiesų, niekada nebuvau girdėjusi apie tokį, pernai išbandžiau ir šiemet gaminsiu žymiai daugiau stiklainių.

Pirmiausiai išplaunu ir iškaitinu stiklainius, nuplikau verdančiu vandeniu užsukamus dangtelius. Tuomet imuosi prieskonių – karštam vandeny gerai išplaunu Toliau skaityti “Naujoviškas agurkų konservavimo būdas“

Tobula adžika

 

Adžika

Šios adžikos receptą man papasakojo draugė ir keliomis prasmėmis kolegė iš Ukrainos, nors logiškai tai turėjo būti kokia nors draugė ar kolegė iš Gruzijos ar Armėnijos 🙂 Pabandžiusi šį skonį pirmą kartą iškarto nusprendžiau, kad skanesnės tikrai nesu ragavusi. Žinia, tikroji adžika gaminama tik iš aitriųjų pipirų, didelio kiekio druskos ir prieskonių/žolių. Tačiau mūsų šiaurietiškiems gomuriams ji tikrai stiproka. Ir man niekada nebuvo juokingi kadrai filmuose, kai personažai dėl kažkokių sunkiai suvokiamų priežasčių savanoriškai valgė žiauriai aštrius pipirus, o po to blaškėsi išsigelbėjimo paieškose…

Gaminu šią “adžiką“ jau daug metų, dideliais kiekiais, nes ji dažnai tampa dovana ar tiesiog vakarėlio karaliene, ypač mėsiško. Viena, ką tikrai palaipsniui išgyvendinu iš jos, tai saldžioji paprika, pastaruoju metu jos visai nebededu. O graikiniai riešutai čia tiesiog būtini. Dar vienas momentas – čili pipirų aštrumas. Kadangi jų užsiauginu pati, tai visada žinau kokio jie aitrumo, bet jei pirksite juos turguje, kur dabar matau galybę pasirinkimo iš aitrių ir net ugningų skonių, būtinai klauskite pardavėjų kuris pipiras yra vidutinio aitrumo. Jei imsite ugningus, proporciją aprašytam receptui mažinkite pusiau.

Originaliam recepte produktai malami mėsmale, aš palengvinau gamybą, daržoves tarkuodama smulkia kombaino tarka arba bulvių tarkavimo mašina.  Toliau skaityti “Tobula adžika“