Nekaitinti agurkai su svogūnais žiemai

Receptas ypatingas tuo, kad jame nėra vandens, tik konservantai, tai ir suteikia galimybę daržoves „šaltai“ užmarinuoti žiemai itin greitai, be didelių pastangų ir išlaikant daržoves šviežesnėmis, nei būna kaitintos.
Pabrėšiu, kad bet koks santykis su vandeniu sugadins konservą, tad, jei sumanysite gaminti – būtinai atkreipkite į tai dėmesį. Daržovės, stiklainiai, dangteliai – viskas turi būti sausa. Toliau skaityti „Nekaitinti agurkai su svogūnais žiemai“

Šaltuoju būdu rauginti agurkai

„Tinginių receptas“ – sako mano draugė. Arba „pagaminau ir pamiršau“ – sakau aš.  Ir išties, nekaitinant, neverdant marinato, nesterilizuojant išgauti gerą rezultatą yra puiku, sutaupytas laikas vasarą – tikra prabanga.

Kadangi receptas jau ne pirmus metus muša skaitymo rekordų statistikas, tai ir klausimų apie jį sulaukiu labai daug. Jei apibendrinti – konservų kokybę lemia agurkų ir druskos rūšis, taipogi vanduo. Agurkus rinkitės grublėtus, su storesne žieve, druską tik akmeninę, rupią. O vanduo tiks tas, kurį vartojate kasdien, kas iš čiaupo, kas iš šulinio ar gręžinio.

Dažniausiai gaminu šiuo būdu raugintus agurkus 0,5 l ir 1 l stiklainiuose, tai optimaliausia talpa, jei valgytojų būrys ne itin didelis.  Tačiau šventėms ar didesniems vakarėliams pagaminu ir 3 l talpos stiklainiuose.

Juos gerai išplaunu karštam vandeny su soda. Kaitinti visiškai nebūtina. 

Pasiruošiu prieskonius (proporcija vienam 1 l stiklainiui): Toliau skaityti „Šaltuoju būdu rauginti agurkai“

Naujoviškas agurkų konservavimo būdas

Naujoviškas konservavimas

Žiemą valgyti kaip šviežiai raugtus agurkus – vienas malonumas, o jie būtent tokie ir gaunasi.

Šį receptą man papasakojo draugė, gyvenanti Rusijoje, tai jos mamos firminis receptas. Ačiū, Valerija. Ištiesų, niekada nebuvau girdėjusi apie tokį, pernai išbandžiau ir šiemet gaminsiu žymiai daugiau stiklainių.

Pirmiausiai išplaunu ir iškaitinu stiklainius, nuplikau verdančiu vandeniu užsukamus dangtelius. Tuomet imuosi prieskonių – karštam vandeny gerai išplaunu Toliau skaityti „Naujoviškas agurkų konservavimo būdas“

Tobula adžika

 

Šios adžikos receptą man papasakojo draugė ir keliomis prasmėmis kolegė iš Ukrainos, nors logiškai tai turėjo būti kokia nors draugė ar kolegė iš Gruzijos ar Armėnijos 🙂 Pabandžiusi šį skonį pirmą kartą iškarto nusprendžiau, kad skanesnės tikrai nesu ragavusi. Žinia, tikroji adžika gaminama tik iš aitriųjų pipirų, didelio kiekio druskos ir prieskonių/žolių. Tačiau mūsų šiaurietiškiems gomuriams ji tikrai stiproka. Ir man niekada nebuvo juokingi kadrai filmuose, kai personažai dėl kažkokių sunkiai suvokiamų priežasčių savanoriškai valgė žiauriai aštrius pipirus, o po to blaškėsi išsigelbėjimo paieškose…

Gaminu šią „adžiką“ jau daug metų, dideliais kiekiais, nes ji dažnai tampa dovana ar tiesiog vakarėlio karaliene, ypač mėsiško. Viena, ką tikrai palaipsniui išgyvendinu iš jos, tai saldžioji paprika, pastaruoju metu jos visai nebededu. O graikiniai riešutai čia tiesiog būtini. Dar vienas momentas – čili pipirų aštrumas. Kadangi jų užsiauginu pati, tai visada žinau kokio jie aitrumo, bet jei pirksite juos turguje, kur dabar matau galybę pasirinkimo iš aitrių ir net ugningų skonių, būtinai klauskite pardavėjų kuris pipiras yra vidutinio aitrumo. Jei imsite ugningus, proporciją aprašytam receptui mažinkite pusiau.

Originaliam recepte produktai malami mėsmale, aš palengvinau gamybą, daržoves tarkuodama smulkia virtuvinio kombaino tarka arba bulvių tarkavimo mašina. Toliau skaityti „Tobula adžika“

Gruziniškai rauginti žali pomidorai

 Originalus, mažai praktikuotas ir visiškai negirdėtas Lietuvoj receptas. Gaminu juos tada, kai rūkai jau grąsina pakirsti pomidorus, tuomet skinu žalius vaisius ir iš jų gaminu daug gardumynu. Šiuo būdu pomidorų gaminu nedaug, kaip sakau „kartą metuose“. Išraugiam, suvalgom ir laukiam kitų metų.  Esu bandžiusi išrūgusius kimšti į stiklainius ir laikyti per žiemą, deja, po mėnesio jie jau nebebuvo tinkami valgyti…  Toliau skaityti „Gruziniškai rauginti žali pomidorai“

Marinuoti česnakų žiedkočiai

Nepamainomas šašlykų pagardas, labai mėgstamas vaikų dėl „kirmėliukų“ formos, jais tinka kabinti įvairius padažus.

Šią česnakų dalį sodininkai meta lauk, todėl reiktų išanksto perspėti, kad jie jums bus reikalingi, ir tai padaryt reikėtų apie gegužės galą.

Česnakų žiedkočius sutvarkau, nupjaunant žiedus ir lapkočių likučius, turi likti tik pats stiebas. Beje, peraugę stiebai bus nebeskanūs, marinuokite jaunuolius. Toliau skaityti „Marinuoti česnakų žiedkočiai“

Vytinti pomidorai aliejuje

Vytinti pomidorai

Italai, sukūrę šį šedevrą, pomidorus džiovina saulėje. Esu bandžiusi bent apvytinti pomidorus karštom vasaros dienom lauke ir,  žinoma, nieko nepavyko, mūsų saulutė labiau šypsosi, nei kaitina. Tačiau tikrai verta paaukoti šiek tiek elektros džiovinimui ir pasigaminti šiuo būdu konservuotų pomidorų. Jie labai dera su sūriais, varške, švelnia mėsa ir paukštiena, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius.

Naudoju savus ar kaimynių dovanotus pomidorus, o esant trūkumui perku tik turguje, parduotuviniai nesužavės skoniu ir kvapu. Konservas prabangus, todėl rizikuoti neverta.

Toliau skaityti „Vytinti pomidorai aliejuje“

Žali rauginti pomidorai

Mano vaikystė bėgo darželyje, mat tame pačiame darželyje dirbo mama, todėl mudvi dienų dienas leisdavome dideliuose kolektyvuose, tik ji auklėjo vaikus, o aš tiesiog augau, mokiausi, miegojau, grojau pianinu ir penkis kartus per dieną kartu su geriausia tuomet chebra valgiau valdišką maistą. Visi turime ryškų prisiminimą iš penktų ar šeštų gyvenimo metų ir maniškis (nieko keisto, sakysite jūs) yra susijęs su maistu. Jeigu pietums būdavo tiekiamas maltinis ar žuvis baltam padaže, į kiekvieną lėkštę virėjos įdėdavo ir po ketvirtį marinuoto arba rauginto žalio pomidoro. Man net drebėdavo rankos – taip smarkiai juos mėgau, todėl įsigudrindavau mainytis su grupiokais – atiduodavau jiems kompotą (ar bent jau razinas iš jo), kitam duonos riekę, su dar keliais susitardavau, kad atiduosiu pavakarių sausainius, o už tai jie man atiduodavo savo pomidorų ketvirčius. Tokiu būdu kartais surinkdavau net visą pomidorą ir valgydavau jį pačiam gale, kaip desertą.

Ir buvau juos pamiršusi labai daug metų, kol pati nepasodinau pirmų pomidorų ir, likus neprinokusių, paieškojau ką gi iš jų gamina. Ir nors pomidorų nebeauginu, visad paieškau ir nuperku ar gaunu dovanų žaliųjų gražuolių, kad rūsy būtų bent trys dideli stiklainiai raugtų žaliūkų.

Dažnai esu klausiama ar žinau, jog neprinokusiuose pomidoruose yra solanino? Žinau. Tačiau žinau, kad termiškai apdorojant ar fermentuojant, solaninas nukenksminamas.

Žalius pomidorus nuplaunu ir nepjaustytus sluoksniuoju į švarius stiklainius. Į 3 l stiklainį beriu Toliau skaityti „Žali rauginti pomidorai“

Marinuoti kalafijorai

Užkandai, garnyrui, sumuštinukams. Traškumas ir skonis nepalieka abejingų, šis konservas labai greitai dingsta iš lėkščių.

Perku tik baltus, stambius kalafijorus, tokių būna turguose sezono metu. Atskiriu žiedynus pakankamai stambiais gabalais, kaip matote nuotraukoje. Kotus išmetu į kompostinę, jų nerekomeduoja valgyti ar konservuoti. Užverdu 7l puodą su 3l vandens ir kelioms minutėms įleidžiu žiedynus į verdantį vandenį. Lengviausia tai padaryti metaliniu koštuvu sumerkus ir tuo pačiu koštuvu išgriebiant iš vandens. Tada imuosi marinato. Proporcija 1 litrui vandens, jei liks marinato – jį galima palikti agurkams ar pomidorams marinuoti.

1l vandens

3vš cukraus

1vš druskos

200ml 9proc. acto

1vš  prieskonių mišinio agurkų marinavimui.

Visas sudedamąsias dalis, išskyrus actą, verdu puode, kol pilnai ištirpsta druska ir cukrus. Išjungus ugnį supilu actą ir skubiai pilu ant standžiai kalafijorais prigrūstų švarių stiklainių. Užsuku dangteliais, verčiu aukštyn dugnu  ant stalo, kloju pledu ar bobutės kailiniais 2 valandoms. Tada stiklainius merkiu į kuo šaltesnį vandenį 4-5 minutėms ir nešu rūsin. Šalto vandens vonelių dėka kalafijorai lieka traškūs.

Patarimas – kartu su kalafijorais galima marinuoti griežinėliais pjaustytus agurkus.

Toliau skaityti „Marinuoti kalafijorai“