Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis

Ispaniškąją paella žino daugelis, ir ne tik tie, kurie lankėsi Ispanijoje. Mano gaminamas ryžių troškinys panašus į paella vizualiai, todėl viena draugė jį vadina Kūmelja (Kūmos paelja). Sėkmingam skoniui labai svarbu teisingai išvirti ryžius, jie turi būti išvirę, bet jokiu būdu nesulipę, kad kiti ingredientai galėtų įsimaišyti. Ypatingą skonį suteiks įdomiai paruoštos morkos, beje, taip dažnai ruošiu morkų drožles garnyrui. Taip pat puikiai sugroja baklažanai, kurie tarsi ištirpsta troškinyje, bet suteikia ryškų skonį. Žodžiu, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis”

Naktinė duona

Pavadinimą šiai duonai sugalvojau ne aš, kai kurie šaltiniai teigia, kad tai švediška duona, viena konditerė pasakojo, kad šalto mielių kildinimo technologija naudojama kai kurių duonos rūšių kepimui pramoniniu būdu. Paslaptis iš tiesų labai maža, bet jau kokio gėrio! Esu aprašiusi ruginės duonos raugo subtilybes, duonos kepimą, o su kvietiniais miltais ilgai turėjau atsargų santykį, kol iš mielų ūkininkų negavau dovanų viso grūdo miltų. Kvietinė duona nuo šiol ir ant mūsų stalo. Kviečiu pabandyti išsikepti tikrai ypatingai lengvai pagaminamos duonelės. Kaip visada, supaprastinau receptūrą lengvesniu produktų matavimu, kad nieko nereiktų sverti ir įmaišiau keletą papildomų ingredientų. Toliau skaityti „Naktinė duona”

Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais

 Prasidedant šviežių pomidorų derliui, suskumbu į rūsį paieškoti užsilikusių konservų. Ir skubiai gaminu ką nors gardaus. Vienas iš vytintų pomidorų aliejuje „utilizavimo” receptų – su kuskuso kruopomis. Tai išties ypatingas garnyras bet kokiam mėsiškam ar paukštienos patiekalui. O vegetarams tiekiu su žuvimi, tik ją ruošiu atskirai. Šiandien vyriškai – su kiaulienos kotletukais. Šis variantas labai tinka didesnės kompanijos pietums, patogu tiekti visą kepimo indą.

Toliau skaityti „Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais”

Džiovinti pienių žiedlapiai

Saulė žeme ridinėjasi, tad lekiam į tolėliau nuo miesto pienių žiedais geltonuojančias pievas!

Alternatyva prabangiam šafranui atrasta 🙂 Esu skaičiusi nemažai straipsnių apie žolininkų liaupsinamas kiaulpienės gydomąsias savybes, taip ir kilo mintis pasiruošti žiedų žiemai. Tačiau išdžiovinti žiedlapiai ne tik nuostabiai kvepėjo, bet ir smarkiai dažė rankų odą. Iškarto kilo mintis – nuspalvinti sriubą, troškinį ir virtinukus. Vištienos sriuba, pievagrybių ir ryžių troškinys, virtinukai su varške – viskas buvo ypatingai skanu ir tikrai vien dėl vieno naujo skonio juose.

Be pietų patiekalų, iš žiedlapių gaminau arbatą ir gaivų vasarinį limonadą. Bet labiausiai ir tobuliausiai žiedlapiai atsiskleidė desertuose – po žiupsnelį ant ledų ir po gerą žiupsnį, dekoruojant glazūra ar šokoladu lietus tortus.

Pirmiausiai saulėtą vidurdienį prisiskinu pienių žiedų, Toliau skaityti „Džiovinti pienių žiedlapiai”

Naminė ruginė duona

Prieš kelias savaites aprašiau raugo ruginei duonai gamybą (receptas čia), o dabar tęsiu pažadą parašyti kaip kepu ruginę duoną. Patikėkite, tikro skonio ieškojau labai ilgai, todėl ilgai neaprašiau rodosi paprastos duonos kepimo. Mūsų skoniui tinkamiausia duona su rūgštele, sėklomis ir traškia pluta. Ši duona labai ilgai „nežiedėja”, vieną partiją esame valgę net mėnesį! Jei domitės sveikesne mityba, jums patiks tai, kad ši duona gaminama be mielių ir be cukraus. Ir iš tikrų ruginių miltų, kurių galima įsigyti iš ūkininkų. Vienintelis trūkumas – ką tik iškepta duona sunkiai pjaustosi, reikia bent kelių dienų, kad duona apdžiūtų ir taptų raikoma. Toliau skaityti „Naminė ruginė duona”

Duonos desertas

Nepaprastai nostalgiškas skonis, kas pamena Vilniaus “Cukrainę” Gorkio (tuomet) gatvėje, prisimins ir šį skanumyną. Mano variantas truputį kitoks, bet susimaišę skoniai bus tokie patys kaip kadaise 🙂

4 porcijoms reikės
250g juodos duonos (be priedų)

Toliau skaityti „Duonos desertas”

Burokėliai su Feta ir granatų padažu

Daugelis žmonių mėgsta sūru-saldu skonių kombinaciją, dažnas saldžiarūgštį. Retesnė kombinacija sūru-saldu-rūgštu, o naujos skonių variacijos visada pamalonina gomurį. Prie šių skonių prijungiau dar ir aštrų ir, tiesą sakant, pasigailėjau nepabandžiusi to anksčiau. Neįprasta, savita, gaivu, gardu.

Burokėlius galima naudoti virtus arba žalius, pjaustytus labai plonais griežinėliais ir bent kelias valandas pamarinuotus citrinos sultyse. Toliau skaityti „Burokėliai su Feta ir granatų padažu”

Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais

Kepenines ruošiu keliais būdais – gaminu virtą arba keptą. Šiai kepeninei kalakutų kepenėles visą savo sąmoningą gyvenimą viriau prieskoniuotame vandenyje, kol vieną dieną toptelėjo mintis, kad turbūt dar skaniau, jei kepenėles pakepinti. O kartu su jomis ir visus likusius ingredientus. Taip sukurpiau mums labai patinkantį skonį. Tai labai švelni kepeninė, todėl, jei mėgstate „stipresnius” skonius, patarčiau berti aštrių prieskonių.

Kaip tik savaitgalį kalbėjome apie tai, kur laikyti didesnį pagamintą kepeninės kiekį – aš sudedu į indelius ir nešu į šaldymo kamerą, o 10-12h prieš planuojamą valgymą ištraukiu ir palieku kambario temperatūroje. Tačiau visada esu labiau „už” šviežiai pagamintą kepeninę. Toliau skaityti „Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais”

Margučiai Žėručiai

Štai ir dar vienas itin originalus būdas marginti kiaušinius. Kuo originalus? – ogi tuo, kad juos pagaminti užtruksite tik kelias minutes (neskaitant mirkimo laiko), tuo, kad lukšto tekstūra bus šiurkšti, grublėta. Ir žėrinti sidabriniais atspalviais. Vienintelis ko tikrai nežinau – ar alkoholis, esantis vyne, taipogi įsigeria į lukštą 🙂 Ir dar vienas privalumas – nebūtina ieškoti baltų kiaušinių, šiam marginimui netgi labiau tinka rudieji. Toliau skaityti „Margučiai Žėručiai”