Saldžios grietinėlės desertas

Panna cotta, jei jau kalbėti apie originalų deserto pavadinimą. Tik jau nebūčiau aš, jei nepaeksperimentuočiau ir nesugalvočiau kuo pagardinti klasiką. Mano variacija skoniu nuo klasikos toli nenubėga, išskyrus tai, kad papildomai naudoju maskarponę ir nenaudoju želatino. Bet padažas, kurį naudoju gardinimui, šiaip yra skirtas mėsiškų ir daržovių patiekalų pašonei.

Desertas gaunasi kontrastingas, saldūs ir rūgštūs skoniai sudaro malonų duetą, kol kas esu ieškojimuose kas galėtų būti trečias. Gal greipfrutas? Toliau skaityti „Saldžios grietinėlės desertas”

Spalvotieji blynai

Užgavėnės su visu blynų paradu šiemet bus pačiame vasario gale, o iki jų galima surengti įvariaspalvių blynų kepimo repeticijas Valentino dienai (raudonuosius) ar netgi vasario 16d. šventei, juk šios trys spalvos yra mūsų tautiškumo simbolis. O galima ir nesirišti prie jokių švenčių, blynus valgome kasdien, tai kodėl gi jų nenuspalvinus ryškiomis spalvomis ir įdomiais skoniais?

Ingredientai blynų tešlai: Toliau skaityti „Spalvotieji blynai”

Kokosiniai saldainiai Pūkučiai

Na, itin žiemiškas saldumynas. Tiek akims, tiek dovanoms, tiek skoniui. Esu rašiusi apie saldainius iš džiovintų uogų ir vaisių (receptas), o šių metų atradimu tapo kokosiniai gardėsiai. Produktų reikia nedaug, didžiausią gamybos dalį praleidžiu lipdydama juos. Bandžiau rankas ir produktus tausoti, lipdydama su pirštinėmis, tačiau labiausiai pasiteisino lipdymas tiesiog delnais. Ir drėkinti šiuo atveju jų nereikia, veikiau atvirkščiai –  verčiau nusausinti.
 
Iš nurodyto kiekio pagaminu 60 saldainių.
Fasuoju į sušių dėžutes (visus metus prašau jas rinkti, išplautas ir išdžiovintas laikau iki švenčių).
 

Toliau skaityti „Kokosiniai saldainiai Pūkučiai”

Avižinė arba miežinė duona

Labai norėjau nurodyti recepto šaltinį, bet… niekaip neberandu jo 🙂 Prisiminti receptą buvo itin paprasta, greitai suprasite kodėl. Bet kokiu atveju, ačiū pasidalinusiai diskusijų dalyvei, sekmadienio ir pigių produktų viename prekybos centre proga, ėmiau ir iškepiau du kepalus duonos. Kadangi lentynoje šalia avižinių dribsnių gulėjo ir miežiniai, pabandžiau duonos kepimą ir iš jų. Na, pasigailėjau tik to, kad taip ilgai nežinojau apie tokį tobulą duonos kepimo būdą. Ir pati kilnojau antakius skaitydama, dvejojau, nes žinome kiek interneto platybėse yra nesąmoningų, nelogiškų receptų. Smalsumas visgi nugalėjo ir och… Įtariu, kad tai bus viena dažniausiai kepamų mano duonų.

Tekstūra tikrai kitokia, nei įprastinės duonos, prie skonio reikia įprasti, tačiau įpratus, o ir imant domėn, kad paruošti jai tereikia kelių produktų ir kelių minučių, liksite sužavėti.

Toliau skaityti „Avižinė arba miežinė duona”

Tortas „Mėlyna morka”

Brangiausiojo gimtadieniui sukurtas ir sukurptas tortas. Apjungiau net tris seniai naudojamus gaminius į vieną ir labai apsidžiaugiau rezultatu. Jei mėgstate gaivius, ne itin saldžius skonius – būtent toks šis tortukas ir yra. Mažieji zefyrai ne tik džiugina akį, bet ir suteikia savito skonio. Na, mano receptoriams tas skonis pernelyg cheminis, tačiau ragautojai labai džiūgavo. O tai juk svarbiausia 🙂 Ir dar vienas gėris – po truputį laisvėjanti šaldymo kamera, uogos šiemet kaip niekad „eina į trasą”.

Biskvitui pasiruošiu: Toliau skaityti „Tortas „Mėlyna morka””

Šokoladinis moliūgo pyragas

Šis pyragas gimė iš klaidos 🙂 Tiesiog gamindama moliūginį zebriuką (receptas čia), užsisvajojusi subėriau kakavą į tešlą ir tik tada prisiminiau, kad pusės tešlos nepalikau moliūgų sluoksniui… Sumaišiau visus produktus į vieną masę, iškepiau pyragą, paragavau ir supratau, kad tai gali būti tobulas pyragas, jei… Po kelių bandymų įsitikinau, kad supratau teisingai: moliūgų tarkius reikia būtinai nusausinti ir būtinai sumaišyti su cukrumi prieš dedant į tešlą. Pyragas gaunasi labai drėgnas, moliūgai atsisluoksniuoja (tikiuosi matosi nuotraukoje), todėl išgaunami du skoniai. Ir dar vienas svarbus momentas – šiam pyragui reikia naudoti riebiąją kakavą, ant pakuotės ieškokite užrašo 20-22%.

Toliau skaityti „Šokoladinis moliūgo pyragas”

Obuolių desertas

Ar kas nors pamenate? Vilniuje, Justiniškėse, viename vaikų darželyje iškarto po perestroikos buvo atidaryta vaikų kavinė „Mykoliukas”. Kol vaikai su tėveliais valgydavo skanumynus, aš tampydavau akordeoną ir kartu su teta Irena – Mykoliuku traukdavome liaudies ir nevisai liaudies dainas. O kai atnešdavo desertą, buvo sekama graži pasaka… Neseniai, svečiuodamasi pas tetą Ireną, prisiminiau koks nuostabus būdavo tas obuolių padaže skonis ir buvau apdovanota šio deserto receptu.

Leidau sau nedidelę korekciją – likusius nuo gamybos baltymus išplakiau ir ne tik papuošiau desertą, bet ir papildžiau kokosų skoniu.

Toliau skaityti „Obuolių desertas”

Aštrus obuolių padažas

Maloniai kandžiojantis liežuvį padažas. Tiks ne tik su mėsos ar paukštienos kepsniu, bet ir keptos jūrinės žuvies draugijoje. Padažą galima gaminti ir iš krituolių obuolių, jų šiemet pilni sodai. Svarbiausia, kad į konservuojamą padažą nepapultų puvinio, todėl obuolius reikėtų kruopščiai išpjaustyti. Toliau skaityti „Aštrus obuolių padažas”