Valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… ( Renata )
Šią mišrainę visada prisimenu pirkdama jautieną sriubai (receptai), tuomet griebiu ir gabalą jautienos kumpio ir reikalingų daržovių, pamąstau ar šaldytuve yra kečupo (pas mus jis – retas svečias). Kaip ir jautienos sriubą, taip ir šį gardumyną dažniausiai ruošiu laukdama svečių. Sriuba tinka pietums ir rytui, na, o mišrainė tinka bet kurio paros laiko pasisėdėjimui prie stalo. Valgytojai visada giria lengvą aštrumą, mišrainė soti, spalvinga akiai. Toliau skaityti “Mišrainė su jautiena“
Negaliu neįkišti trigrašio (šiuo atveju kokio nors produkto) į klasikinius patiekalus. Kadaise įkišau baklažanus į silkę su burokėliais, ir nuo tada paprastas ir gal net kiek pabodęs patiekalas tapo vienu mėgstamiausių. Dažniausiai šią silkutę gaminu šventiniam stalui ar vakarėliui, tie, kas yra ragavę ir nebijo majonezo, jau pasakojo, kad kelis metus gamina šį patiekalą Kūčioms. Gal todėl, kad baklažanai suteikia įdomaus, beveik grybų skonio, o gal todėl, kad tai ypatingai greitai ir paprastai pagaminama silkė. Beje, darant silkę “pataluose“ irgi esu bandžiusi įsluoksniuoti baklažanų, buvo neblogai, bet ne tobula, todėl štai tobulas receptas. Toliau skaityti “Firminė silkutė su baklažanais“
Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita :) Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti “Baklažanų pyragas“
Na, būna, kad ragaujamas patiekalas patinka, būna, kad patinka labai. Bet tokios euforijos, kokią jaučiau ragaudama šį pyragą, nesu jautusi niekada. Receptas pas mane atklydo iš Ukrainos. Ilgai delsiau, kol pagaliau, sumanius gaminti ką nors saldaus, prisiminiau, kad turiu manų kruopų ir džiovintų spanguolių. Kitų ingredientų visada turiu spintelėse, todėl be vargo užmaišiau tešlą, sukrėčiau ją į kepimo formą ir po valandos jau kaifavome, valgydami labai drėgną, ne itin saldų, spanguolių rūgštele gardintą pyragą. Jis toks drėgnas, kad net neverta barstyti cukraus pudros – ji kaipmat susigeria. Visus recepto matavimus gramais ir mililitrais paverčiau paprastu skaičiavimu stiklinėmis, kokio dydžio ji bebūtų – rezultatas bus puikus, tik pyragas mažesnis arba didesnis. Vidutinio dydžio pyragui naudoju 200ml stiklinę. Toliau skaityti “Šokoladinis manų pyragas su spanguolėmis“
Nepamenu kur tai girdėjau, bet sutinku 100 procentų – širdys ir kepenys neteisingai vadinamos subproduktais, tai nuostabūs produktai. Labai mėgstame jų troškinius, paštetus, bet tokiu būdu ruoštos kalakutų kepenėlės yra ypatingos. Tinka ir pietums – su bulvių koše ir burokėlių salotomis, ir salotoms – su daug salotų lapų ir šviežių daržovių, ir kaip šaltas užkandis – ant vienakąsnių, skrebučių, sūrių sausainių. Panašiai esu ruošusi vištienos ir jautienos kepenis – na ne… ne tai. Toliau skaityti “Keptos kalakutų kepenėlės“
Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo :) Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti “Burokėlių karpačio“
Labai seniai gaminamos, bet niekada neatsibostančios salotos. Kaloringos, sočios, labiau šventinės. Naudojant spalvotas paprikas, salotos gaunasi pakankamai žaismingos, tačiau man labiausiai patinka vienspalvės, puoštos ryškesniu akcentu. Vieną spalvą gaunu naudodama baltąją papriką ir marinuotus baltus agurkus. Tokių agurkų parduotuvėse nerasite, bet galima nusipirkti sėklų, užsiauginti jų patiems ir pasimarinuoti kelis stiklainius būtent šioms salotoms. Svarbiausia, kad agurkai būtų aštrūs, jei pirksite marinuotus agurkus, ieškokite čili pipiro stiklainyje arba ant etiketės. Toliau skaityti “Firminės vištienos salotos“
