Raugintų kininių kopūstų suktiniai su maltos mėsos įdaru

Kadaise vienoje multikultūrinėje aplinkoje už jūrų marių sumanėme Kalėdų proga pagaminti ką nors tradicinio, reprezentuojančio gimtąją šalį.
Apsitarę su kolegomis iš Lietuvos, pateikėme produktų sąrašą maisto cechui ir tą patį vakarą buvome sukviesti į itin skubų pasitarimą, nes net keturių šalių maisto produktų tradiciniam patiekalui sąrašas buvo beveik identiškas, tad šefas pamanė, kad tai nevykęs pokštas.
Sėdėjome nuraudę mes, lenkai, kroatai ir bulgarai. Ir visi buvome įsitikinę savo nekaltumu, anoks čia pokštas, jei sumanėme gaminti balandėlius?
Ir po pusvalandžio jau gardžiai juokėmės, nes ištiesų visi mes norėjome gaminti balandėlius, lenkai su kiek kitokiu padažu, bulgarai, supratę, kad vynuogių lapų sunkiai gaus, nusprendė supaprastinti patiekalą lapus keičiant kopūstu. Bet man tuomet įdomiausiai nuskambėjo kroatų pareiškimas, kad jie nusileidžią tradicijoms vynioti maltą mėsą į raugintus kopūstų lapus ir pasiruošę gaminti „paprastus“. Nors tuo metu buvau labai jauna ir galvoje labiau pūtė vėjai, nei fermentacijos pasaulio paslaptys, išsiklausinėjau apie kopūstų lapų rauginimą. Zoranas mielai papasakojo, kad kopūstus jie raugina nė neatskirdami lapų, tiesiog panardindami kopūsto galvą išpjautu kotu į viršų į sūrymą su prieskoniais.
Po daugel metų, kai jau buvau įnikusi į fermentacijos paslaptis, beraugiant pirmą kinišką kopūstą kilo mintis, netgi dvi. Rauginti visą kopūstą, nepjausčius. Ir vėliau iš jo lapų pagaminti kinietiškai kroatiškus balandėlius. Atradimų atradimas, kuriuo mielai dalinuosi su jumis.
Valgiusieji ypatingai žavėjosi malonia rūgštele ir ypatingai minkštais kopūstlapiais.
4 porcijoms reikės:

Toliau skaityti „Raugintų kininių kopūstų suktiniai su maltos mėsos įdaru“

Šparaginės pupelės su grikiais

Kai nesinori mėsos. O norisi ko nors paprasto, bet ir neprasto. Lengvo, bet ir sotaus. Ir gardaus, be abejo. Labai moteriški, dualūs norai 🙂

Pastaruoju metu daug kalbama apie grikius, ilgesnėse kelionėse ar dirbant laivuose labai jų pasiilgdavau, šias kruopas turime tik pas mus ir keliose kaimyninėse šalyse aplink mus. Ir ištiesų labai keista, žinant kokie grikiai skanūs ir naudingi, jie nuo seno buvo laikomi vertingiausia kruopa dietologijoje, bet kažkodėl taip ir nepasiekė vakarų. Vienas linksmiausių prisiminimų apie juos – kolega danas, apsigyvenęs Vilniuje, nesuprato mano pietų lėkštės turinio ir paklausė „kas tie rudi burbuliukai“ 🙂 Užtat viename Kopenhagos madingiausių (tuomet) restoranų garnyrui prie eršketo buvo tiekiama pervirta perlinių kruopų košė. Nesuprast.

Burbuliukai mano virtuvėje yra visada, kartą per savaitę išverdu visą poką ir laikau juos šaldytuve, valgome pusryčiams su kefyru, kepu blynelius, naudoju garnyrui, o kartais gaminu ir va tokius daržovinius grikių patiekalus. Šiandien – su šparaginėmis pupelėmis. Toliau skaityti „Šparaginės pupelės su grikiais“

Dienos pietūs: Burokai

Tiesą sakant ruošiau šiuos receptus per Adventą, prieš Kalėdas, norėjosi pasidalinti su jumis idėja, ką pasigaminti tam laikotarpiui, kai rekomenduojama nevartoti mėsos. O štai ir Gavėnia ant nosies ir dienos pietų iš daržovių receptai vėl aktualūs 🙂 Aktualūs visus metus, išties, nes mėsos kokybė prekybcentriuose vis labiau liūdina, o pradėjus valgyti daugiau daržovių patiekalų, mėsa lieka antrame plane. Kol nesusitinku su patikimais ūkininkais ir iš jų neprisiperku puikios kokybės mėsyčių…

Taigi, šiandien apie jo didenybę Buroką. Gal skambės neįtikėtinai, bet iš burokų ruošiami ne tik garnyrai ar sriubos, bet ir gardūs gėrimai ir netgi desertai. Dar labiau neįtikėtina, bet burokai puikiai dera su įvairiausiomis kruopomis. Esu aprašiusi fermentuotų (raugintų burokėlių) gamybą, keletą gardžių saldžių kepinių , o šios dienos pietums siūlau:

burokėlių girą,

burokėlių ir varškės sūrio užkandį,

grikių ir burokėlių troškinį.

burokėlių ir uogų desertą su plakta grietinėle.

Toliau skaityti „Dienos pietūs: Burokai“

Aštrus jautienos troškinys

Troškinys kaip troškinys, sakysite. Bet eiliniais troškinių receptais su jumis nesidalinu. Šio troškinio maža paslaptis – patiekale visiškai nenaudojamas vanduo. Svarbu, kad už lango būtų niūru ir šalta/drėgna, tuomet troškinys atsiskleis visu savo gėriu. Sušildys, tonizuos, suteiks jėgų, namus pripildys dieviškais aromatais…

Svarbu naudoti gerą jautieną, tokia prekiauja ūkininkai. O kaip atskirti gerą nuo negeros? – gera yra labai… negraži.

Toliau skaityti „Aštrus jautienos troškinys“

Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis

Ispaniškąją paella žino daugelis, ir ne tik tie, kurie lankėsi Ispanijoje. Mano gaminamas ryžių troškinys panašus į paella vizualiai, todėl viena draugė jį vadina Kūmelja (Kūmos paelja). Sėkmingam skoniui labai svarbu teisingai išvirti ryžius, jie turi būti išvirę, bet jokiu būdu nesulipę, kad kiti ingredientai galėtų įsimaišyti. Ypatingą skonį suteiks įdomiai paruoštos morkos, beje, taip dažnai ruošiu morkų drožles garnyrui. Taip pat puikiai sugroja baklažanai, kurie tarsi ištirpsta troškinyje, bet suteikia ryškų skonį. Žodžiu, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis“

Cukinijų statinaitės daržovių pataluose

Och kokią nuostabią vasarą šiemet turime, daržai žaliuoja lapų žalumynais, o cukinijos auga it pasiutę, tik spėk pjauti. Įsibėgėjus sezonui – naujas, elementarus, bet labai gardus patiekalas. Vegetarui vieną statinaitę įdariau ne mėsos faršu, bet šviežiais grybais, jie irgi labai suderėjo su ryškaus skonio padažu ir švelniąja cukinija. Patiekalas labai tinka savaitgalio pietums su šeima ar vakarėliui su draugais, beje, skanus ir šaltas, tik tuomet reikėtų rinktis minkštesnį fermentinį sūrį, kuris atšalęs netampa kietu ir neįkandamu. Prekinių ženklų neminėsiu, bet patirtis tokia – kuo sūris labiau porėtas, tuo smagiau lydosi ir tuo minkštesnis atvėsęs 😉 Faršas irgi skonio reikalas, tiks ir maltas kiaulienos kumpis ir kalakutiena. Toliau skaityti „Cukinijų statinaitės daržovių pataluose“

Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais

Šis troškinys universalus tuo, kad jį galima gaminti su rūkyta šonine, malta jautiena, vištienos ar kalakutienos filė gabaliukais, džiovintais grybais ar šviežiais pievagrybiais… Viskas priklauso nuo pageidavimų arba produktų šaldytuve. Bet kuris variantas bus sotus, kvapnus, spalvingas. Mėgaujamės juo tiek per pietus, tiek vakarieniaudami, skiriasi tik porcijos dydis. Jei jau labai norėtųsi, kad troškinys būtų panašus į čili, užberkite tarkuoto parmezano, nepamaišys.

Priminsiu dar kartą nuostabų atradimą – tiems, kurie negali valgyti ankštinių dėl stipraus pilvo pūtimo – prieš verdant pupeles, pamirkykite jas 15-20min. vandens ir sodos tirpale (1l vandens : 1vš sodos). Maža gudrybė, o efektas nuostabus. Toliau skaityti „Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais“

Vištienos troškinys

Šis troškinys mūsų namuose yra rudens favoritas. Atvėsus orams, traukiu iš spintelių gūdumos greitpuodį ir keliauju pirkti vištos. Panašiai vištą ruošdavau ir tuomet, kai neturėjau greitpuodžio, paprastame puode troškinys irgi puikiai pavyksta, tik, žinoma, ne taip greitai. Troškinį visada valgome su marinuotais agurkais arba kalafiorais. Ir įdomiausia, kad netgi ne itin mėgstantys vištieną ragautojai gyrė patiekalą. Tiekiant pietums, troškinys atstoja ir sriubą ir „antrą“ patiekalą. Dar vienas didelis privalumas – jį galima gaminti ir iš „naminės“ vištos, kurią dauguma naudoja tik sultinių gamybai, tad jei jums svarbu ką valgote – tai būtent toks patiekalas.

Toliau skaityti „Vištienos troškinys“

Širdies troškinys su paprika ir garstyčiomis

Širdžių valgymo tema galėčiau kalbėti ilgai ir daug, taip mes jas mėgstame. Iki atrandant šį nuostabų produktą, lepindavau namiškius liežuvio troškiniais, bet pirmą kartą išdrįsus išvirti ir paragauti širdies, liežuvį palikau iškilmingoms progoms. Išties skoniai labai panašūs, mano skonių receptoriams netgi skanesnis širdies, tik ji neturi formos, kurią būtų galima drąsiai dėti ant šventinio stalo. O kasdienai – skanusis troškinys. Labai džiaugiuosi sumanymu įberti garstyčių sėklų, jos suteikia ypatingo skonio ir traškesio.  Toliau skaityti „Širdies troškinys su paprika ir garstyčiomis“

Troškinys „Balandėliai“

Vieną kartą mažas berniukas, dalyvavęs balandėlių gamybos procese, paklausė – o kam vynioti mėsą į lapus, jei paskui mama vistiek supjausto į mažus gabaliukus? 🙂 Tada ir pradėjau gaminti troškinį, dar kitaip vadinamą tinginių balandėliais. Viskas kaip ir klasikiniame recepte, tik aš dedu vieną papildomą produktą, kurio dėka troškinys tampa ypač skaniu. Taip pat nenaudoju plačiai vartojamo kečupo, padažui naudoju trintus pomidorus. Toliau skaityti „Troškinys „Balandėliai““