Paskelbta

Tobulų tinginių balandėliai

Kartais norisi padūkti, nesvarbu kiek tau metų, visi dūkstame savaip. Kas prie automobilio vairo, kas vandeny, o kas ir puoduose. Aš esu pastaroji, žinoma, ir kai tik kur nors užmatau tokį patį dūkstantį ir besidalinantį idėjų nuotraukomis, pasigaunu tą nuotaiką ir gaminu naujienas.

Šioji balandėlių idėja buvo užmatyta viename foto kanale, ir kadangi tai buvo ne lietuvio nuotrauka, tai ir pavadinimas buvo tiesiog „dešrelė kopūsto lapuose“. O mes, lenkai, rusai, bulgarai ir visi kiti, kurie mokame į kopūsto lapus kimšti faršą, žinome, kad tai balandėliai.

Esu rašiusi ir apie tinginių balandėlius, kurių nė nevynioju į lapus, balandėlių ten tik skonis (beje, identiškas), bet šiandien papasakosiu kaip pasigaminti balandėlius netgi tiems, kurie tik mokosi gaminti, arba tiems, kuriems maisto gamyba yra įgrisusi iki gyvo kaulo, bet gaminti reikia.  O labiausiai tiks tobuliems tinginiams 😉

Pasklaidžiau interneto puslapius, radau net ir lietuvišką variantą, bet visuose receptuose buvo naudojamos pieniškos dešrelės, kurių mes ne itin mėgstame, tad pakeičiau įdaro rūšį, ir turim naują patrovą mėgstamų patiekalų kolekcijoje. Prašom pabandyti.

8 balandėliams pasiruošiu: Toliau skaityti „Tobulų tinginių balandėliai“

Paskelbta

Jautienos troškinys su dž. slyvomis

Jautiena dar vis ne itin populiari tūlo lietuvio virtuvėje, kažkodėl, paklausus ką gamini iš jautienos, dažnas pasako „nieko“ arba prisimena kada paskutinį kartą valgė steiką, būtinai priduriant kiek laiko keptą.

Įtariu, kad tai įtakoja sąlyginai didelė mėsos kaina ir išankstinė nuostata, kad jautieną pagaminti reikia mokėti, kad kiek bevirtum ar bekeptum, ji vistiek bus kieta, kad paruošti jautieną gali tik profas ir pan. Vat ir ne. Jeigu pirksite aukštos kokybės mėsą ir ruošite ją mano liaupsinamu lėtuoju būdu, jautiena bus minkšta ir itin gardi.

Mūsų namuose būna visokios mėsos, iš ūkininkų perkame didesnį kiekį, dalį užšaldau šaldiklyje, dalį rūkome ar vytiname (šaltuoju metų laiku), bet būna ir taip, kad šaldiklio atsargos baigiasi, tuo metu niekas ūkiuose neprekiauja mėsa, tad tikrai nesibodžiu užsukti ir į vieną prekybos centrą ar laiko patikrintą prekybos paviljoną Kalvarijų turguje, geros mėsos galima gauti ir ten.

Ir kol neprasikalė tikroji žaluma, vis dar norisi karšto, sunkaus, sotaus maisto. Tokie būna troškiniai, tad aprašysiu vieną mūsų mylimiausių – jautienos su džiovintomis slyvomis duetą.

Gaminu jį dviem būdais – greituoju ir lėtuoju. Toliau skaityti „Jautienos troškinys su dž. slyvomis“

Paskelbta

Raugintų kininių kopūstų suktiniai su maltos mėsos įdaru

Kadaise vienoje multikultūrinėje aplinkoje už jūrų marių sumanėme Kalėdų proga pagaminti ką nors tradicinio, reprezentuojančio gimtąją šalį.
Apsitarę su kolegomis iš Lietuvos, pateikėme produktų sąrašą maisto cechui ir tą patį vakarą buvome sukviesti į itin skubų pasitarimą, nes net keturių šalių maisto produktų tradiciniam patiekalui sąrašas buvo beveik identiškas, tad šefas pamanė, kad tai nevykęs pokštas.
Sėdėjome nuraudę mes, lenkai, kroatai ir bulgarai. Ir visi buvome įsitikinę savo nekaltumu, anoks čia pokštas, jei sumanėme gaminti balandėlius?
Ir po pusvalandžio jau gardžiai juokėmės, nes ištiesų visi mes norėjome gaminti balandėlius, lenkai su kiek kitokiu padažu, bulgarai, supratę, kad vynuogių lapų sunkiai gaus, nusprendė supaprastinti patiekalą lapus keičiant kopūstu. Bet man tuomet įdomiausiai nuskambėjo kroatų pareiškimas, kad jie nusileidžią tradicijoms vynioti maltą mėsą į raugintus kopūstų lapus ir pasiruošę gaminti „paprastus“. Nors tuo metu buvau labai jauna ir galvoje labiau pūtė vėjai, nei fermentacijos pasaulio paslaptys, išsiklausinėjau apie kopūstų lapų rauginimą. Zoranas mielai papasakojo, kad kopūstus jie raugina nė neatskirdami lapų, tiesiog panardindami kopūsto galvą išpjautu kotu į viršų į sūrymą su prieskoniais.
Po daugel metų, kai jau buvau įnikusi į fermentacijos paslaptis, beraugiant pirmą kinišką kopūstą kilo mintis, netgi dvi. Rauginti visą kopūstą, nepjausčius. Ir vėliau iš jo lapų pagaminti kinietiškai kroatiškus balandėlius. Atradimų atradimas, kuriuo mielai dalinuosi su jumis.
Valgiusieji ypatingai žavėjosi malonia rūgštele ir ypatingai minkštais kopūstlapiais.
4 porcijoms reikės:

Toliau skaityti „Raugintų kininių kopūstų suktiniai su maltos mėsos įdaru“

Paskelbta

Šparaginės pupelės su grikiais

Kai nesinori mėsos. O norisi ko nors paprasto, bet ir neprasto. Lengvo, bet ir sotaus. Ir gardaus, be abejo. Labai moteriški, dualūs norai 🙂

Pastaruoju metu daug kalbama apie grikius, ilgesnėse kelionėse ar dirbant laivuose labai jų pasiilgdavau, šias kruopas turime tik pas mus ir keliose kaimyninėse šalyse aplink mus. Ir ištiesų labai keista, žinant kokie grikiai skanūs ir naudingi, jie nuo seno buvo laikomi vertingiausia kruopa dietologijoje, bet kažkodėl taip ir nepasiekė vakarų. Vienas linksmiausių prisiminimų apie juos – kolega danas, apsigyvenęs Vilniuje, nesuprato mano pietų lėkštės turinio ir paklausė „kas tie rudi burbuliukai“ 🙂 Užtat viename Kopenhagos madingiausių (tuomet) restoranų garnyrui prie eršketo buvo tiekiama pervirta perlinių kruopų košė. Nesuprast.

Burbuliukai mano virtuvėje yra visada, kartą per savaitę išverdu visą poką ir laikau juos šaldytuve, valgome pusryčiams su kefyru, kepu blynelius, naudoju garnyrui, o kartais gaminu ir va tokius daržovinius grikių patiekalus. Šiandien – su šparaginėmis pupelėmis. Toliau skaityti „Šparaginės pupelės su grikiais“

Paskelbta

Dienos pietūs: Burokai

Tiesą sakant ruošiau šiuos receptus per Adventą, prieš Kalėdas, norėjosi pasidalinti su jumis idėja, ką pasigaminti tam laikotarpiui, kai rekomenduojama nevartoti mėsos. O štai ir Gavėnia ant nosies ir dienos pietų iš daržovių receptai vėl aktualūs 🙂 Aktualūs visus metus, išties, nes mėsos kokybė prekybcentriuose vis labiau liūdina, o pradėjus valgyti daugiau daržovių patiekalų, mėsa lieka antrame plane. Kol nesusitinku su patikimais ūkininkais ir iš jų neprisiperku puikios kokybės mėsyčių…

Taigi, šiandien apie jo didenybę Buroką. Gal skambės neįtikėtinai, bet iš burokų ruošiami ne tik garnyrai ar sriubos, bet ir gardūs gėrimai ir netgi desertai. Dar labiau neįtikėtina, bet burokai puikiai dera su įvairiausiomis kruopomis. Esu aprašiusi fermentuotų (raugintų burokėlių) gamybą, keletą gardžių saldžių kepinių , o šios dienos pietums siūlau:

burokėlių girą,

burokėlių ir varškės sūrio užkandį,

grikių ir burokėlių troškinį.

burokėlių ir uogų desertą su plakta grietinėle.

Toliau skaityti „Dienos pietūs: Burokai“

Paskelbta

Aštrus jautienos troškinys

Troškinys kaip troškinys, sakysite. Bet eiliniais troškinių receptais su jumis nesidalinu. Šio troškinio maža paslaptis – patiekale visiškai nenaudojamas vanduo. Svarbu, kad už lango būtų niūru ir šalta/drėgna, tuomet troškinys atsiskleis visu savo gėriu. Sušildys, tonizuos, suteiks jėgų, namus pripildys dieviškais aromatais…

Svarbu naudoti gerą jautieną, tokia prekiauja ūkininkai. O kaip atskirti gerą nuo negeros? – gera yra labai… negraži.

Toliau skaityti „Aštrus jautienos troškinys“

Paskelbta

Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis

Ispaniškąją paella žino daugelis, ir ne tik tie, kurie lankėsi Ispanijoje. Mano gaminamas ryžių troškinys panašus į paella vizualiai, todėl viena draugė jį vadina Kūmelja (Kūmos paelja). Sėkmingam skoniui labai svarbu teisingai išvirti ryžius, jie turi būti išvirę, bet jokiu būdu nesulipę, kad kiti ingredientai galėtų įsimaišyti. Ypatingą skonį suteiks įdomiai paruoštos morkos, beje, taip dažnai ruošiu morkų drožles garnyrui. Taip pat puikiai sugroja baklažanai, kurie tarsi ištirpsta troškinyje, bet suteikia ryškų skonį. Žodžiu, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis“

Paskelbta

Cukinijų statinaitės daržovių pataluose

Och kokią nuostabią vasarą šiemet turime, daržai žaliuoja lapų žalumynais, o cukinijos auga it pasiutę, tik spėk pjauti. Įsibėgėjus sezonui – naujas, elementarus, bet labai gardus patiekalas. Vegetarui vieną statinaitę įdariau ne mėsos faršu, bet šviežiais grybais, jie irgi labai suderėjo su ryškaus skonio padažu ir švelniąja cukinija. Patiekalas labai tinka savaitgalio pietums su šeima ar vakarėliui su draugais, beje, skanus ir šaltas, tik tuomet reikėtų rinktis minkštesnį fermentinį sūrį, kuris atšalęs netampa kietu ir neįkandamu. Prekinių ženklų neminėsiu, bet patirtis tokia – kuo sūris labiau porėtas, tuo smagiau lydosi ir tuo minkštesnis atvėsęs 😉 Faršas irgi skonio reikalas, tiks ir maltas kiaulienos kumpis ir kalakutiena. Toliau skaityti „Cukinijų statinaitės daržovių pataluose“

Paskelbta

Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais

Šis troškinys universalus tuo, kad jį galima gaminti su rūkyta šonine, malta jautiena, vištienos ar kalakutienos filė gabaliukais, džiovintais grybais ar šviežiais pievagrybiais… Viskas priklauso nuo pageidavimų arba produktų šaldytuve. Bet kuris variantas bus sotus, kvapnus, spalvingas. Mėgaujamės juo tiek per pietus, tiek vakarieniaudami, skiriasi tik porcijos dydis. Jei jau labai norėtųsi, kad troškinys būtų panašus į čili, užberkite tarkuoto parmezano, nepamaišys.

Priminsiu dar kartą nuostabų atradimą – tiems, kurie negali valgyti ankštinių dėl stipraus pilvo pūtimo – prieš verdant pupeles, pamirkykite jas 15-20min. vandens ir sodos tirpale (1l vandens : 1vš sodos). Maža gudrybė, o efektas nuostabus. Toliau skaityti „Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais“

Paskelbta

Vištienos troškinys

Šis troškinys mūsų namuose yra rudens favoritas. Atvėsus orams, traukiu iš spintelių gūdumos greitpuodį ir keliauju pirkti vištos. Panašiai vištą ruošdavau ir tuomet, kai neturėjau greitpuodžio, paprastame puode troškinys irgi puikiai pavyksta, tik, žinoma, ne taip greitai. Troškinį visada valgome su marinuotais agurkais arba kalafiorais. Ir įdomiausia, kad netgi ne itin mėgstantys vištieną ragautojai gyrė patiekalą. Tiekiant pietums, troškinys atstoja ir sriubą ir „antrą“ patiekalą. Dar vienas didelis privalumas – jį galima gaminti ir iš „naminės“ vištos, kurią dauguma naudoja tik sultinių gamybai, tad jei jums svarbu ką valgote – tai būtent toks patiekalas.

Toliau skaityti „Vištienos troškinys“