Paskelbta

Parauginti agurkai

Šviežiai raugintus agurkus labai mėgstame, todėl niekaip negaliu sulaukti pirmų savo daržo agurkų, perku trumpavaisių žaliūkų ir raugiu juos. Joninėms visad pagaminu ir mano vaikystės patiekalo – šviežių virtų bulvių, valgomų su varškės padažu ir šviežiai raugtais agurkais (receptas čia).

Turiu tris mėgstamus greito paraugimo receptus, aprašysiu prieskonių proporcijas 1kg šviežių agurkų. Juos nuplaunu, nupjaustau uodegas ir aštriu peiliu padarau 4 įpjovas šonuose, taip agurkai greičiau išleidžia sultis ir sugeria prieskonius. Toliau skaityti „Parauginti agurkai”

Paskelbta

Miežinė košė

 

Nepelnytai pamirštos miežinės kruopos… Neseniai dariau mini apklausą, daugelis pasisakiusių minėjo, kad lyg ir turi jų namie, bet naudoja jas tik sriubų gamyboje. Tik viena draugė sakė prieš metus virusi miežinę košę ir susimąstė – kodėl taip seniai, juk ji labai skani 🙂

Ši košė man asmeniškai labai nostalgiška, kadaise bobutė virdavo ją nedideliam „rundeliuke”, paskui kartu valgydavome, šaukštais rausdamos tunelius. Ir būtinai užsigeriant šiltu pienu. Daug metų saldų pieną perku tik kavos gardinimui ar sūrių gamybai, tačiau valgant miežinę košę būtinai įsipilu stiklinaitę, dar ir dėl to, kad miežinė košė yra sprangi, net ir pagardinta sviestu.

 Kad kruopos būtų išvirę, bet nesukritę, visada skaičiuoju kruopas ir vandenį santykiu

1 : 2.

Dviems porcijoms reikia Toliau skaityti „Miežinė košė”

Paskelbta

Mielinės bandelės su cinamonu

Kai norisi ir pasilepinti, ir namus iškvėpinti cinamono aromatu… Šios bandelės ypatingai gardžios ką tik iškeptos, šiltos, su arbata ar kava. Kartais jas netgi palaikau šiltoje orkaitėje prieš valgant, tada jos žymiai skanesnės.

Kaip visada, skubantiems rekomenduoju gaminti bandeles iš šaldytos tešlos, tik ją, prieš barstant cukrumi ir cinamonu, būtinai patepkite lydytu sviestu.

O lėto gyvenimo ir mėgstantiems sukiotis virtuvėje siūlau pasigaminti mielinės tešlos pačiu paprasčiausiu būdu, receptas čia. Toliau skaityti „Mielinės bandelės su cinamonu”

Paskelbta

Rauginti česnakų žiedkočiai

Jau kelis metus su malonumu skaitau jūsų laiškus apie aprašytus marinuotus česnakų žiedkočius, vieniems jie labai patinka, kitiems visai ne. Ir jau ne kartą klausėte kaip stiebus rauginti? Šiemet jau spėjau ne tik pagaminti, bet ir nufotografuoti paruoštus kotus, taigi prisėdau ir aprašyti rauginimo eigą.

Rauginti žiedkočiai, kaip ir marinuoti, puikiai tinka garnyrams, ypač grilio patiekalams. Juos su malonumu valgome, pakabindami sūrio padažą, ar tiesiog vienus, kai norisi aštraus ir pikantiško užkandžio. Toliau skaityti „Rauginti česnakų žiedkočiai”

Paskelbta

Džiovinti pienių žiedlapiai

Saulė žeme ridinėjasi, tad lekiam į tolėliau nuo miesto pienių žiedais geltonuojančias pievas!

Alternatyva prabangiam šafranui atrasta 🙂 Esu skaičiusi nemažai straipsnių apie žolininkų liaupsinamas kiaulpienės gydomąsias savybes, taip ir kilo mintis pasiruošti žiedų žiemai. Tačiau išdžiovinti žiedlapiai ne tik nuostabiai kvepėjo, bet ir smarkiai dažė rankų odą. Iškarto kilo mintis – nuspalvinti sriubą, troškinį ir virtinukus. Vištienos sriuba, pievagrybių ir ryžių troškinys, virtinukai su varške – viskas buvo ypatingai skanu ir tikrai vien dėl vieno naujo skonio juose.

Be pietų patiekalų, iš žiedlapių gaminau arbatą ir gaivų vasarinį limonadą. Bet labiausiai ir tobuliausiai žiedlapiai atsiskleidė desertuose – po žiupsnelį ant ledų ir po gerą žiupsnį, dekoruojant glazūra ar šokoladu lietus tortus.

Pirmiausiai saulėtą vidurdienį prisiskinu pienių žiedų, Toliau skaityti „Džiovinti pienių žiedlapiai”

Paskelbta

Keksiukai su riešutų kremu

Kaip ir dauguma šokoladinių keksiukų, šie irgi yra purūs, minkštučiai ir gardūs. Riešutų kremo kepurių mintis kilo vieną gūdžią dieną, kai reikėjo skubiai susiruošti į svečius pas saldumynų garbintojus. Jie visada laukia ne tik manęs 🙂 Šokoladiniai keksiukai buvo iškepti, bet namie nebuvo jokių produktų glazūrai ar kremui. Tik lentynos kampe liūdintis riešutų kremo indelis. Kremą sudėjau į konditerinį švirkštą, vieno keksiuko vidų išpjoviau specialiu įrankiu (pagūglinę rasite kaip jis atrodo, netgi labiau naudojamas obuolių šerdies išpjovimui), švirkštu sustūmiau kremą ir suformavau mažą kepurę. Paragavom… Ir taip pat užpildžiau likusius. Ir tiek žinių – naujas receptas „greitai rankai”. Toliau skaityti „Keksiukai su riešutų kremu”

Paskelbta

Naminė ruginė duona

Prieš kelias savaites aprašiau raugo ruginei duonai gamybą (receptas čia), o dabar tęsiu pažadą parašyti kaip kepu ruginę duoną. Patikėkite, tikro skonio ieškojau labai ilgai, todėl ilgai neaprašiau rodosi paprastos duonos kepimo. Mūsų skoniui tinkamiausia duona su rūgštele, sėklomis ir traškia pluta. Ši duona labai ilgai „nežiedėja”, vieną partiją esame valgę net mėnesį! Jei domitės sveikesne mityba, jums patiks tai, kad ši duona gaminama be mielių ir be cukraus. Ir iš tikrų ruginių miltų, kurių galima įsigyti iš ūkininkų. Vienintelis trūkumas – ką tik iškepta duona sunkiai pjaustosi, reikia bent kelių dienų, kad duona apdžiūtų ir taptų raikoma. Toliau skaityti „Naminė ruginė duona”

Paskelbta

Duonos desertas

Nepaprastai nostalgiškas skonis, kas pamena Vilniaus “Cukrainę” Gorkio (tuomet) gatvėje, prisimins ir šį skanumyną. Mano variantas truputį kitoks, bet susimaišę skoniai bus tokie patys kaip kadaise 🙂

4 porcijoms reikės
250g juodos duonos (be priedų)

Toliau skaityti „Duonos desertas”

Paskelbta

Kondensuoto pieno keksiukai su rabarbarais

Jau tampa tradicija rašyti apie patiekalus, gaminamus iš sezoninių daržovių ar vaisių 🙂 Šių dienų aktualija, žinoma, rabarbarai. Kiekvieną sezoną pradedame kompotu, geriamu kartą metuose, pyragu su trintais rabarbarais, daržovių ar vaisių salotomis su rūgščiais gabaliukais. Ir keksiukais. Smarkiai plėstis, aprašant jų skonį, nėra kur, jie tiesiog paprasti, maloniai rūgštelėję, su traškia kepurėle, ilgai išliekantys švieži. Gardūs. Toliau skaityti „Kondensuoto pieno keksiukai su rabarbarais”