Ropių sriuba

Vis dar pulsuojančių įspūdžių iš Islandijos įkvėpta prisiminiau ten ragautą ropių sriubą ir pabandžiau pagamint šių šakniavaisių sriubą. Rasti ropių pavyko ne pirmoj ir net ne trečioj parduotuvėj, gal rudenį bus didesnė pasiūla… Sriuba gavosi puikiai – soti, šildanti, nieko neprimenanti – puiku.

Pirmiausiai 5 l puode pasūdytam vandeny išverdu

2 didesnius jautienos krūtinkaulius

Mėsą atidedu atvėsti, puodą praskalauju ir pilu į jį 3/4 vandens. Užkaičiu, ir vandeniui užvirus į jį beriu

2 dideles bulves – pjaustytas kubeliais

1 didelę morką – stambiai tarkuotą

1 pastarnoką – stambiai tarkuotą

6 mažytes ropes (ar vieną rudenišką didelę) – pjaustytas kubeliais

Daržoves užverdu ir kaitinu apie 10 min. Tuo metu supjaustau pravėsusią mėsą nedideliais kubeliais, beriu pas daržoves, dedu

1 aš prieskonių sriubai

1,5 aš druskos

Ir lukteliu 10-12 minučių, dengiu dangtį ir išjungiu kaitrą. Tiekiu po 15-20 min. Kartu labai tiko grietinė sriuboj ir juoda duona rankoj.

Vaisių salotos

Šiom dienom bambėsiu apie karštį, bet pozityvi to pusė – siūlysiu vėsinančių patiekalų receptus. Dar vienas iš jų – vaisių salotos. Būtinai tiekiamos atšaldytos, labai lengvai varijuojamos, svarbiausias ingredientas – arbūzas. 

Taigi, dideliam indui salotų kubeliais supjaustau

1/4 arbūzo

0,5 meliono

1 didelį ar 2 vidutinius saldžius obuolius

2 bananus

2 apelsinus

Išmaišytus vaisius aplieju

0,5 citrinos sultimis

Gausiai nubarstau 

Ruduoju cukrumi

Dar kartą gerai permaišau ir nešu į šaldytuvą bent valandai. Galima tiekti su grietinėle ar ledais.

Patarimas – bet kurį vaisių, išskyrus arbūzą, galima keisti kitu. Pvz obuolį kriauše, melioną kiviu ir pan. 

Firminė šaltsriubė su rūgštynėmis ir ridikėliais

Artėjant šiltajam sezonui, perkratau savo receptų lobyną, ypač šaltsriubių.

Labai mėgstu jas, tik ne tą tradicinę, mano prietėlio italo vadinamą “zuppa rosa“ (rožinė sriuba). Aukštaitijoje, kur leisdavau nerūpestingas vaikystės vasaras, burokų į šaltsriubes niekas nedėdavo, gaudavom kefyro ir grietinės plakinio su galybe žalumynų, agurkų ir rūgštynių lėkštėje, po didelę virtą bulvę į delną ir tiek žinių. O Vilniuje rožinė sriuba stebindavo, kažkas ją gamindavo su pienu, kažkas iš vandens ir grietinės ar grietinėlės, o kažkam netgi buvo toptelėjusi mintis įpilti gazuoto vandens… Namiškiams pagaminu ir burokinės, kartą metuose, nes kitus kartus gaminu žymiai įdomesnes, kitokio skonio sriubas su įvairiais ridikais, ar pomidorais, ar jaunomis garšvomis ir kiaulpienių lapais. Lieku ištikima tik virtai bulvei 🙂

Mano sezoninės šaltsriubės visada kefyrinės, tirštos, kad būtų ką ‘pakabliuoti’ šaukštu.

Pirmiausiai išverdu kiaušinius, o kol jie kunkuliuoja, pasiruošiu daržoves: Toliau skaityti „Firminė šaltsriubė su rūgštynėmis ir ridikėliais”

Žalias zuikis

Klasikinio zuikio „paturbinta” versija, taip pat paruoštą faršą galima formuot rutuliukais ir kept karštam aliejuj, bus gardus užkandis. Greitesniam, bet ne ką prastesniam variantui, kepu vientisą formą. Kvapnus patiekalas pietums.

Perku apie

1kg jautienos ir kiaulienos faršo (arba sumalu po 0,5kg šių mėsų kumpių) Toliau skaityti „Žalias zuikis”

Apelsinų, burokėlių ir fetos salotos su sėklom

Saldžiai sūrios, gaivios salotos tiek pietums, tiek vakarienei. Aprašysiu gamybą 2 porcijoms.

1 vidutinį apelsiną

kruopščiai nulupu, kad neliktų baltų žievės dalių ir supjaustau kubeliais. Kubelius beriu į indelį, užberiu

1aš rudojo cukraus ir

1vš tyro aliejaus

1vš mėgstamų sėklų ar jų mišinio

Gerai išmaišau ir palieku pasistovėti. Tuo metu supjaustau

1 vidutinio dydžio virtą burokėlį

Į lėkštę porcijuoju apelsinus, iškabintus iš susidariusių skysčių, ant jų beriu burokėlius, juos gausiai palaistau skysčiu, kuriame svečiavosi apelsinai, ir užtrupinu

apie 100g fetos

Turiu įtarimą, kad prie šio patiekalo dar labai tiktų daigintos pipirnės ar ridikėliai, sekantį kartą gaminant būtinai išbandysiu ir aprašysiu naują skonį.

Keptas kumpis

Noriu pasidalinti savo patirtim kepant kasdieninį kiaulienos kumpio variantą, šventiškiems renkuosi įmantresnius prieskonius ir, kaip taisyklė, darau su įdarais. Žinoma, pirmiausia ir būtiniausia sąlyga sėkmingam kepsniui yra kokybiška mėsa. Visada ieškau gabalo su bent trupučiu lašinuko, bet jei gaunu tik raumenį, kumpio viršų įpjaunu grotelėmis ir į jas prismaigstau šalto rūkymo lašinukų. Marinuoju mėsą visada panašiai: Toliau skaityti „Keptas kumpis”