Pomidorų užkandis

Receptas atkeliavo iš senos rusiškų valgių knygos, labai jau keistai nuskambėjo produktų derinys, o tokius receptus visada išbandau 🙂

Ir štai jau N metų tai vienas skaniausių pomidorų paruošimo būdų. Kadangi pomidorai saldūs, o recepte nėra druskos, tik medus, skonis toks ir gaunasi – saldžiai aštriai kvapnus.

Gaminu dviem būdais – jei turiu didelių pomidorų, gaminu juos pjaustytus kubeliais, o jei turiu vyšninių – juos apkepu orkaitėje.

Šviežių arba keptų pomidorų užkandis tinka prie šaltų ar karštų mėsiškų ir paukštienos patiekalų, taip pat su varškės patiekalais ir sūriais. Vyšniukais galima puošti mažus sumuštinius. O ir vienų pakabliuoti iš stiklainio faina.

Vienu kartu ruošiu

1 kg pomidorų

Jei tai vyšniniai pomidoriukai, juos kelis kart prabedu dantų krapštuku, sudedu į skardą, užkloju kepimo popieriaus lakštu ir kepu 100C apie 2h. Didelius pomidorus supjaustau norimo dydžio gabaliukais. Ruošiu užpilą, jam reikės:

150 ml aliejaus (tinka visi nerafinuoti)

1 šaukšto vyno arba obuolių acto

2 šaukštų medaus

12 skiltelių česnako

1 šaukštelio juodų maltų pipirų

Aliejų pilu į puodą ir kaičiu kuo mažesnę ugnį, aliejus turi tik sušilti, jokiu būdu neužvirti.

Į puodą beriu riekelėmis pjaustytas česnako skilteles ir vis pamaišant pakaitinu apie 2min., tuomet pilu actą ir išjungiu ugnį. Lukteliu kol aliejus atvės iki kambario temperatūros, tuomet sudedu medų, maišau iki jo ištirpimo ir mišiniu užpilu paruoštus pomidorus.

Skoniai turi subręsti, todėl šį užkandį ruošiu bent prieš 12h iki tiekiant.

Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas

Tkemali

Lenkiu galvą gruzinų virtuvei, ypač padažams ir pagardams, gaminu ir naudoju jų labai daug, nes jie puikiai papildo mėsiškus, paukštienos patiekalus, sriubas, troškinius, salotas, sūrius… Tikras gruziniškas tkemali yra gardintas žole ombalo, kuri auga tik Gruzijoje, todėl gaminu iš to, ką turime. Šiam pagardui tiks bet kokios slyvos, svarbu tik, kad jos būtų rūgščios. Man asmeniškai labiausiai patinka kaukazinės slyvutės, jų skonis labiausiai rūgštus, todėl pagarde labiausiai sudera visi kiti skoniai. Rūgštu, sūru, aštru, gaivu – taip apibūdinčiau šį tkemali brolį. Toliau skaityti „Tkemali lietuviškai – kaukazinių slyvučių pagardas”

Morkų ruošinys

Šaldiklis žiemai paruoštas, skubu šaldyti daržoves. Šviežios morkos, sutarkuotos virtuviniu kombainu, o jų lapai nuplėšyti nuo stiebų, stambiai sukapoti ir sumaišyti su tarkiais. Šaldau indeliuose arba maišeliuose.

Naudoju sriuboms, troškiniams, pyragų įdarams.

Naminis prieskonių mišinys

Šį prieskonių mišinį naudoju sriuboms ir mėsos patiekalams gardinti. Į sriubas jo dedu gausiai, 7l puodui – visą valgomąjį šaukštą, ir net su kaupu. Prieskonius visuomet dedu pačiame gale, prieš išjungiant ugnį, tuomet prieskoniai nesuverda, išlieka aromatai ir skoniai. Mėsai (jautienai, kiaulienai, avienai) šį mišinį naudoju kartu su česnakais ir druska. Labai smagu, kad yra galimybė susidžiovinti savo užaugintas daržoves ir žoleles, anksčiau jas pirkdavau turguje. Toliau skaityti „Naminis prieskonių mišinys”

Malti česnakų žiedai

Gaila, kad šiemet česnakų žiedkočiai užaugo trumpučiai, tam, matyt, turėjo įtakos vėsus oras ir sausra. Todėl marinavau tik kelis stiklainius, o likusius sumaliau ir sumaišiau su druska. Tai puikus ruošinys greitam vartojimui, juo barstau kepamą vištieną, gardinu sriubas (ypač tinka burokinėje, barščiuose ir chašlamoje), dedu į kotletams ruošiamą faršą, į įdarą sūriems pyragams. Žiedkočių skonis labiau „šviežias”, nei maltų česnako galvų, todėl vasarą vartojame žaliuosius, o šaltąjam sezonui malu skilteles (nuoroda čia).

Nupjautus žiedkočius sumalu virtuvinio kombaino S peiliais (galima malti mėsmale). Gautą masę permaišau su druska, 1 litrą maltų kotų sumaišydama su 2 šaukšteliais rupios druskos.

Mišinį sudedu į stiklainį, laikau šaldytuve.

Kleckai zacirkai ar saldžiai sriubai

Kol šaldiklyje yra vietos, pasigaminu ir užsišaldau šių miltinių kleckų. Šiuo metu verdu saldžią rabarbarų sriubą, tuoj prasidės braškės, koks tobulas braškių ir rabarbarų duetas. O dar likę pernykščių džiovintų obuolių ir kriaušių, uogų šaldiklyje, puiki proga sunaikinti atsargas. O zacirka – pieniška kleckų sriuba – puikiai tinka pusryčiams ir vakarienei. Nostalgiški skoniai, ypač saldžiosios, kurios labai norėdavau darželyje, o būdavo jos nemėgstančių grupiokų, todėl gaudavau net kelias lėkštes 🙂 Toliau skaityti „Kleckai zacirkai ar saldžiai sriubai”

Šaldytuve vytinta vištiena su „Starka”

Kadaise panašiu receptu vištieną ruošdavo pažįstama, ji mėsą marinuodavo prieskoniuose su konjaku. Beieškant naujų ir pigesnių skonių prieš kelis metus sumaniau konjaką pakeisti „Starka”, ir nuo tuomet naudoju tik ją. Tiesą sakant, nežinau kodėl, tačiau konjaką pavaduoja puikiai. Taip pat pakeičiau vytinimo procesą ant kilpos šiltoje patalpoje į šaltą vytinimo būdą. Taip ruošta mėsa būna skaidri, neperdžiūvusi, visada gražiai pjaustosi. Nuostabus užkandis net išrankiausiems.  Toliau skaityti „Šaldytuve vytinta vištiena su „Starka””

Pieno ledukai

Turiu tokią bėdą – rytinę kavą geriu su pienu, bet kažkas kiekvieną naktį išgeria visas jo atsargas. Kadangi pagauti vagies nepavyko, o savanoriškai niekas irgi neprisipažino, teko sugalvoti kaip išsaugoti tuos kelis šlakelius pieno, be kurio kavos gerti tiesiog negaliu. Orai jau juda vasarop, rytas gali prasidėti ir su šalta kava. Taigi, taip ir kilo mintis paslėpti pieno ledukų maišeliuose šaldymo kameroje.

Pieną, piltuvėlio pagalba, supilu į maišelius. Labai smagu, kad yra toks didelis pasirinkimas – nuo kubelių iki širdelių.

Plikytos ar virtos kavos puodelį gardinu 2-3 pieno kubeliais. Jei norisi visai šaltos kavos, įmetu ir keletą vandens ledo kubelių.

Geriau šaldyti riebesnį, 3,5proc. pieną. Taip pat galima pasigaminti ir grietinėlės ledukus.