… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Jei sąžiningai – nesu didelė žvėrienos mėgėja, bet tik todėl, kad jos beveik niekada neruošdavau. Ir štai pasitaikė proga pasigaminti bebrienos. Perverčiau daug receptų tinklalapių, perskambinau pažįstamiems, gaminantiems „laukinę” mėsą ir ėmėmės gamybos. Gaminau 4kg bebrienos, aprašysiu proporcijas tokiam kiekiui. Toliau skaityti „Bebriena”
Pavasaris atrieda, miškai jau čiulba paukščiais, akyse tirpsta sniegas, kalasi augalų daigai. Tokiu periodu visad prisimenu linų sėmenis – norisi apsivalyti nuo per žiemą susikaupusių šlakų, toksinų ir pan. Nesiplėsiu aprašant jų naudą organizmui, daugybė informacijos tūno intereneto erdvėse. Aprašysiu savo mėgstamiausią jų vartojimo būdą. Sėmenis perku iš ūkininkų, jei neturite tokios galimybės – ieškokite jų prekybos centruose prie sėklų ar sėklų duonai mišinių. Toliau skaityti „Kefyrinis sėmenų kokteilis”
Saldainiai, cukatai, kramtukai – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Tinka desertų dekorui, prie arbatos ar kai norisi kažko skanaus. Ilgoji gamybos dalis yra mirkymas, pats cukravimas tetrunka apie 15min. Daugiausiai apelsinų žievelių lieka po sulčių spaudimo, taigi labai gerai nusipjauti reikalingą oranžinę dalį prieš pjaustant apelsinus sulčių gamybai. Toliau skaityti „Apelsinų žievelių saldainiai”
Naminį sūrį galima pasigaminti ir iš parduotuvinių produktų. Kai nėra galimybės nusipirkti kaimiško pieno, o sūrio baisiai norisi, perku
2l pieno (2,5-3,5 proc.)
1l kefyro
Juos supilu į trilitrį stiklainį, pridengiu medvilniniu rankšluosčiu ar servetėle ir palieku šiltoje vietoje 2-3d. Kad pamatyti ar pienas jau surūgęs, galima švelniai pakratyti stiklainį – masė turi būti tiršta kaip kefyras. Toliau skaityti „Miestiečių naminis varškės sūris”
Labiau norėjau aprašyti morkų lapų auginimą namų sąlygomis, bet lėkštės turinys buvo toks skanus, jog nusprendžiau papasakoti apie visą pietų patiekalą. Neseniai užmatyta idėja labai patiko, todėl dabar, ruošiant morkų sultis ar morkų šiaudelius šaldymui, morkų viršūnėlių neišmetu, o merkiu į negilų indą su vandeniu ir po 7-10d. jau valgome šviežius lapus. Nepelnytai užmiršti, turintys savitą skonį, traškūs morkų lapai sužavėjo nuo pirmo kąsnio. Taip pat auginu ir pirmus burokų lapus, tik jie auga ilgiau, netrukus pasidalinsiu receptu ir su jais.
Turime elektrinį grilį, ir kai norisi kepsnio greitai ir dviems, naudojame jį. Neabejotinai, žymiai skanesni yra mėsos atiekalai ant ugnies, taigi didesnei kompanijai visada kaičiame tikrą grilį lauke. Toliau skaityti „Sprandinės grill kepsnys su morkų tarkių ir lapų salotomis”
Labai daug metų naudojausi tradiciniu tešlos koldūnams ar virtiniams receptu. Tada viena ausim užgirdau apie plikytą tešlą, radau galybes jos aprašymų internete, eksperimentavau, gaminau, kol atradau savo variantą. Tešlos stebuklingumas tame, kad jos nereikia ilgai minkyti, o svarbiausia – ji nelimpa prie paviršiaus, ant kurio yra kočiojama. Visada, prieš kočiojant, pasigrožiu garuojančia tešla 🙂
Proporcijos tokios: Toliau skaityti „Tešla koldūnams, virtiniams ir naminiams makaronams”
Gal ne tiek sausainiai, kiek džiūvėsėliai. Ypatingai ilgo galiojimo, puikiai dera su karštais gėrimais. Supakuoti popieriniuose maišeliuose – nuostabi Kalėdinė dovana. Jiems tinka absoliučiai visi riešutai, o iš džiovintų vaisių labiausiai tiks razinos, džiovintos slyvos, spanguolės, vyšnios, imbiero gabaliukai. Toliau skaityti „Kalėdiniai sausainiai”
Mielieji,
surinkau į vieną vietą receptus, kuriuos drąsiai rekomenduočiau Kūčių vakaro stalui. Gaminkite, ragaukite, eksperimentuokite, komentuokite 🙂 Toliau skaityti „Kūčių patiekalai”
Progų pagaminti šiuos saldainius nepritrūksta ištisus metus – pradedant Kalėdomis, Velykomis, gimtadieniais, baigiant niūrios dienos praskaidrinimu artimam žmogui. Variacijų tiek daug… Formos tobulumui iki gamyklinių, aišku, toli, bet taip faina, kad jie ne tobuli 😉
Šiandien – vafliniai balto šokolado saldainai su spanguolių kepurėmis. Toliau skaityti „Naminiai šokoladiniai saldainiai”
Rauginti kopūstai – neatsiejami rudens ir žiemos palydovai garnyrui, sriubai, pyragų ir pyragėlių įdarui. Deja, namie gamintų kopūstų rezultatas dažniau nuvildavo, nei džiugindavo, kol nesumaniau šio recepto.
Mintis kilo tiesiog begeriant gazuotą vandenį, o akiai užkliuvus už paruošto rauginimui kopūsto. Pamaniau, kad angliarūgštė turi ypatingą savybę viską kilnoti, judinti, tad gal galėtų ir paspartinti rūgimo procesą. Bandymas pavyko puikiai!
Kviečiu pabandyti, tik pasigaminę raugintų kopūstų namuose galėsite būti tikri, kad juose nebus pridėtinio cukraus. Tik derėtų prisiminti, kad tai būdas greitai užraugti ir greitai mėgautis traškiais kopūstėliais, tačiau šis receptas skirtas greitam vartojimui, per žiemą net ir šaltame rūsyje neišsilaikys. Toliau skaityti „Rauginti kopūstai – garantuotas rezultatas”
