… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Vytintos paprikos, konservuotos aliejuje su prieskoniais, skoniu smarkiai lenkia senjorus pomidorus. Galbūt todėl, kad tai visai naujai atrastas skonis, sumanytas palygint neseniai. Ir jis smarkiai įsiliejo į mūsų namų virtuvę, vytintiems pomidorams liko makaronai, paštetai, sriubos. O šios paprikos užėmė garbingiausią – svečių – zoną, t.y. vienakąsnius, sumuštinukus, karštas užkandėles.
Nepatingėkite pasigaminti bent vieną stiklainį, skonis tikrai nustebins.
Puikus gaminys rudeniop, kai žalumynai baigia savo gyvenimą. Taip ruoštomis žolelėmis gardinu blynus, rytietiškas bandeles, žuvies ar mėsos kepsnius, sriubas… Kiekvienais metais gaunu vis kitokį skonį, nes auginu vis įvairesnių žalumynų. Mums pastaruoju metu pradėjo labai patinkti kalendros, o štai petražolių vengiame. Todėl aprašysiu mūsų namų skonį, jei gaminsite – derinkite pagal savąjį. Toliau skaityti „Žalumynų ruošinys”
Dar viena labai įdomi skonių kombinacija jūsų dėmesiui. Ypač jei jau randate agurkų-peraugėlių.
Seniai marinuojame agurkus ir pomidorus su garstyčiomis, įvairiais lapais, česnakų ir krapų kotais, rodosi ką dar besugalvosi. O štai viename tinklalapyje virė diskusija apie krienus, ne šaknis ar lapus, bet tuos tarkuotus, pirktus pas babytes turguje krienus. Baltus, ne raudonus. Kaipgi nepabandyti? Nesiplėsiu aprašant gautą marinuotų agurkų skonį, tai tiesiog nepakartojamai trašku, gaivu, saikingai aštru… Krienus dėjau į savo labai mėgstamą šaltai marinuotų agurkų marinatą. Toliau skaityti „Su krienais marinuoti agurkai”
Ką tik iš rūsio parnešiau paskutinį šiuo receptu pernai marinuotų agurkų stiklainį ir dabar jau receptą drąsiai galiu vadinti išbandytu. Apie taip gaminamus konservus man pernai parašė Violeta. Tuomet pagalvojau – be sterilizacijos ir aš gaminu, bet kad taip… net be marinato? Viens – du ir pagaminau 12 stiklainių, o žiemą mintimis siunčiau linkėjimus Violetai.
Na, viskas tiesiog super – gamyba, vaizdas, traškumas, skonis. Svarbiausia nenusižengti proporcijoms, o susimaišyti išties sudėtinga, nes viskas skaičiuojasi po 2. Šaukštai be kaupo 😉 Toliau skaityti „Marinuoti agurkai ‘viens-du’”
Šviežiai raugintus agurkus labai mėgstame, todėl niekaip negaliu sulaukti pirmų savo daržo agurkų, perku trumpavaisių žaliūkų ir raugiu juos. Joninėms visad pagaminu ir mano vaikystės patiekalo – šviežių virtų bulvių, valgomų su varškės padažu ir šviežiai raugtais agurkais (receptas čia).
Turiu tris mėgstamus greito paraugimo receptus, aprašysiu prieskonių proporcijas 1kg šviežių agurkų. Juos nuplaunu, nupjaustau uodegas ir aštriu peiliu padarau 4 įpjovas šonuose, taip agurkai greičiau išleidžia sultis ir sugeria prieskonius. Toliau skaityti „Parauginti agurkai”
Prieš kelias savaites aprašiau raugo ruginei duonai gamybą (receptas čia), o dabar tęsiu pažadą parašyti kaip kepu ruginę duoną. Patikėkite, tikro skonio ieškojau labai ilgai, todėl ilgai neaprašiau rodosi paprastos duonos kepimo. Mūsų skoniui tinkamiausia duona su rūgštele, sėklomis ir traškia pluta. Ši duona labai ilgai „nežiedėja”, vieną partiją esame valgę net mėnesį! Jei domitės sveikesne mityba, jums patiks tai, kad ši duona gaminama be mielių ir be cukraus. Ir iš tikrų ruginių miltų, kurių galima įsigyti iš ūkininkų. Vienintelis trūkumas – ką tik iškepta duona sunkiai pjaustosi, reikia bent kelių dienų, kad duona apdžiūtų ir taptų raikoma. Toliau skaityti „Naminė ruginė duona”
Rabarbarai jau išskleidė lapų skėčius, kotai sustambėjo ir tiesiog prašosi būti suvalgomi. Kompotas išvirtas, trupininis pyragas iškeptas, termiškai apdorotų rabarbarų užteks, o žali kotų gabaliukai puikiai pavaduoja citriną vaisių salotose.
Šįkart salotas gaminau iš: Toliau skaityti „Vaisių salotos su rabarbarais”
Daugelis žmonių mėgsta sūru-saldu skonių kombinaciją, dažnas saldžiarūgštį. Retesnė kombinacija sūru-saldu-rūgštu, o naujos skonių variacijos visada pamalonina gomurį. Prie šių skonių prijungiau dar ir aštrų ir, tiesą sakant, pasigailėjau nepabandžiusi to anksčiau. Neįprasta, savita, gaivu, gardu.
Burokėlius galima naudoti virtus arba žalius, pjaustytus labai plonais griežinėliais ir bent kelias valandas pamarinuotus citrinos sultyse. Toliau skaityti „Burokėliai su Feta ir granatų padažu”
Kepenines ruošiu keliais būdais – gaminu virtą arba keptą. Šiai kepeninei kalakutų kepenėles visą savo sąmoningą gyvenimą viriau prieskoniuotame vandenyje, kol vieną dieną toptelėjo mintis, kad turbūt dar skaniau, jei kepenėles pakepinti. O kartu su jomis ir visus likusius ingredientus. Taip sukurpiau mums labai patinkantį skonį. Tai labai švelni kepeninė, todėl, jei mėgstate „stipresnius” skonius, patarčiau berti aštrių prieskonių.
Kaip tik savaitgalį kalbėjome apie tai, kur laikyti didesnį pagamintą kepeninės kiekį – aš sudedu į indelius ir nešu į šaldymo kamerą, o 10-12h prieš planuojamą valgymą ištraukiu ir palieku kambario temperatūroje. Tačiau visada esu labiau „už” šviežiai pagamintą kepeninę. Toliau skaityti „Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais”
Šie suktinukai – tikra pirmoji pagalba, kai reikia labai greitai suruošti ką nors užkandžiams. Ar kai susiruošiam į ilgesnę kelionę. Ar netgi pietums. Greituoju būdu gaminu iš šaldytos bemielės tešlos, o jei turiu laiko ir noro, irgi pakankamai greitai pasiruošiu plikytos tešlos (receptą rasite čia). Įdarui dažniausiai naudoju maltą mėsą ar paukštieną, kelis kartus dariau su pievagrybiais ir miško grybais, kartą sukau varškę, saldžiam stalui iškepiau džemu perteptų suktinių. Visgi mėsiški/paukštienos suktinukai visiems patiko labiau. Kepimui reikalinga keptuvė su nesvylančia danga, riebalų kepimui keptuvė išprašys iš tešlos ir įdaro.
Kad neliktų jokių produktų, aprašysiu kartą suskaičiuotas proporcijas. Toliau skaityti „Kepti suktinukai”
