Paskelbta

Avinžirnių rutuliukai – falafeliai

Falafeliai nebėra jokia naujiena Lietuvoje, jau netgi teko užmatyti mobilų kioską, siūlantį jų su įvairiausiais padažais ir daržovėmis. Ką gi, gal jie taps alternatyva kebabams? 🙂

Šį avinžirnių skanėstą ragaudavau kelionių Turkijoje, Afrikos šalyse ir Izraelyje metu, ir atradus savo mėgstamą prieskonių derinį, pradėjau gan dažnai gaminti juos namuose, vakarėliams ar šiaip, kai norisi ko nors nemėsiško. Itin svarbus padažas, gaminu jį iš natūralaus jogurto, tačiau kelis kartus naudojau paprasčiausią kefyrą.

Didelei kompanijai (gausis apie 40 falafelių) ruošiu

Toliau skaityti „Avinžirnių rutuliukai – falafeliai”

Paskelbta

Beržų sula ir ką su ja veikti

Įdomiausia, kad „ką su ja veikti” sužinojau palyginti neseniai. Vaikystėje iš trikampių stiklinių „aparatų” gerta sula būdavo lyg ir skani, bet pasirodo tik todėl, kad buvo gardinta cukrumi. Vėliau keliskart ragavau kažkieno tėvukų leistą sulą ir visus kartus pagalvojau – vanduo kaip vanduo. Ir visiškai nesidomėjau ja, kol neatsikraustėme gyventi į mišką. Čia jau nugalėjo smalsumas pabandyti leisti sulą, o tuomet prie kiekvieno beržo sutiktas kaimynas pradėjo pasakoti ką su ja veikiąs, ir tuomet prasidėjo bandymai.

Iki valios atsigėrus šviežios sulos, imu ruošti ruošinius vasarai. Viena draugė juos vadina sulos šampanu 🙂 Alkoholio fermentuotoje suloje nėra, arba yra tiek, kiek giroje. Bet tai ir nėra tikslas, tikslas – vasarą iš rūsio atsinešti lengvai gazuoto ir rūgštelėjusio gėrimo ir juo atsigaivinti.

Turiu tris mylimiausius sulos ruošimo vasarai receptus, juos ir aprašysiu. Toliau skaityti „Beržų sula ir ką su ja veikti”

Paskelbta

Keptas varškės sūris

Šiam puikiam užkandžiui naudoju šviežią varškės sūrį, patį paprasčiausią, be jokių priedų arba su kmynais. Kadangi naminį sūrį būtų griekas kepti, renkuosi prekybcentrių siūlomus pigesnius ir ne tokius „gyvus” sūrius. Valgome keptą sūrį karštą kaip pietų patiekalą, su šviežiais pomidorais ir žalumynais, man labai patinka tas girgždančios varškės pojūtis. Arba iškepusį sūrį atvėsinu ir pjaustau storesniais griežinėliais ir tiekiu kaip užkandį. Mums gardžiausias česnakinis su džiovintais pomidorais, o jį gaminu sekančiai.

2 nedidelių sūrių gardinimui reikia: Toliau skaityti „Keptas varškės sūris”

Paskelbta

Dienos pietūs: Burokai

Tiesą sakant ruošiau šiuos receptus per Adventą, prieš Kalėdas, norėjosi pasidalinti su jumis idėja, ką pasigaminti tam laikotarpiui, kai rekomenduojama nevartoti mėsos. O štai ir Gavėnia ant nosies ir dienos pietų iš daržovių receptai vėl aktualūs 🙂 Aktualūs visus metus, išties, nes mėsos kokybė prekybcentriuose vis labiau liūdina, o pradėjus valgyti daugiau daržovių patiekalų, mėsa lieka antrame plane. Kol nesusitinku su patikimais ūkininkais ir iš jų neprisiperku puikios kokybės mėsyčių…

Taigi, šiandien apie jo didenybę Buroką. Gal skambės neįtikėtinai, bet iš burokų ruošiami ne tik garnyrai ar sriubos, bet ir gardūs gėrimai ir netgi desertai. Dar labiau neįtikėtina, bet burokai puikiai dera su įvairiausiomis kruopomis. Esu aprašiusi fermentuotų (raugintų burokėlių) gamybą, keletą gardžių saldžių kepinių , o šios dienos pietums siūlau:

burokėlių girą,

burokėlių ir varškės sūrio užkandį,

grikių ir burokėlių troškinį.

burokėlių ir uogų desertą su plakta grietinėle.

Toliau skaityti „Dienos pietūs: Burokai”

Paskelbta

Obuolių pyragas – variantas stiklainyje

Kai norisi ko nors labai originalaus, porcijinio, netradicinio – gaminu obuolių pyragą stiklainiuose. Gal labiau stiklainiukuose, kurių, suvalgius žiemai ruoštas saldžiąsias uogienių atsargas, rūsyje atsiranda ne vienas. Salotos stiklainiuose tikrai ne naujiena, tačiau kepiniai juose? Kodėl gi ne? 🙂 Taip ruoštus pyragus patogu pašildyti, vežtis į ilgesnę kelionę ar į tolimą viešnagę.

Stiklainiuose ruošiu vadinamąjį ‘smėlinį’ obuolių pyragą arba avižinį obuolių desertą. Juos ruošiu taip: Toliau skaityti „Obuolių pyragas – variantas stiklainyje”

Paskelbta

Saldžios grietinėlės desertas

Panna cotta, jei jau kalbėti apie originalų deserto pavadinimą. Tik jau nebūčiau aš, jei nepaeksperimentuočiau ir nesugalvočiau kuo pagardinti klasiką. Mano variacija skoniu nuo klasikos toli nenubėga, išskyrus tai, kad papildomai naudoju maskarponę ir nenaudoju želatino. Bet padažas, kurį naudoju gardinimui, šiaip yra skirtas mėsiškų ir daržovių patiekalų pašonei.

Desertas gaunasi kontrastingas, saldūs ir rūgštūs skoniai sudaro malonų duetą, kol kas esu ieškojimuose kas galėtų būti trečias. Gal greipfrutas? Toliau skaityti „Saldžios grietinėlės desertas”

Paskelbta

Aštrus jautienos troškinys

Troškinys kaip troškinys, sakysite. Bet eiliniais troškinių receptais su jumis nesidalinu. Šio troškinio maža paslaptis – patiekale visiškai nenaudojamas vanduo. Svarbu, kad už lango būtų niūru ir šalta/drėgna, tuomet troškinys atsiskleis visu savo gėriu. Sušildys, tonizuos, suteiks jėgų, namus pripildys dieviškais aromatais…

Svarbu naudoti gerą jautieną, tokia prekiauja ūkininkai. O kaip atskirti gerą nuo negeros? – gera yra labai… negraži.

Toliau skaityti „Aštrus jautienos troškinys”

Paskelbta

Antras gyvenimas

Daugelis mūsų vaikystėje merkėme svogūnų galvas į stiklinaitę su vandeniu ir kasdien laukdavome stebuklo. Ir sudygę laiškai būdavo stebuklingai skanūs.
Daiginti galima net tik svogūnus, tereikia į vandenį sumerkti nupjautus daržovių galiukus ir po savaitės – kitos jau galėsite mėgautis šviežiais žalumynais. Įtraukite į šį procesą ir vaikus, jiems patikint reikiamą vandens kiekio induose priežiūrą. Bus daug krykštavimo suradus pirmą išdygusį lapelį, ragaukite, fotografuokite, stebėkite ir, sulaukus didelio derliaus, ruoškite įvairiausius patiekalus.
Puikiai sudygsta morkos, burokėliai, salierai, kininiai kopūstai, kaliaropės. Lapai pagardins garnyrus, vienakąsnius ar pusryčių sumuštinius, sūrius žuvies ar daržovių paragus, salotas ar žaliuosius kokteilius.
Siūlau kelis receptus su šviežia žaluma.

Toliau skaityti „Antras gyvenimas”

Paskelbta

Spalvotieji blynai

Užgavėnės su visu blynų paradu šiemet bus pačiame vasario gale, o iki jų galima surengti įvariaspalvių blynų kepimo repeticijas Valentino dienai (raudonuosius) ar netgi vasario 16d. šventei, juk šios trys spalvos yra mūsų tautiškumo simbolis. O galima ir nesirišti prie jokių švenčių, blynus valgome kasdien, tai kodėl gi jų nenuspalvinus ryškiomis spalvomis ir įdomiais skoniais?

Ingredientai blynų tešlai: Toliau skaityti „Spalvotieji blynai”

Paskelbta

Avižiniai lietiniai

Avižų pieno tema išsirutuliojo į dar vieną įdomią pažintį ir visiškai naujų produktų namie atsiradimą. Manau, kad jau daug kas yra girdėję apie Šlyninkų malūną ir puikų pasakorių malūnininką, kolegės Jūratės dėka susipažinau su juo ir jo miltais. Rūgsta jau penktas ruginis raugas, jaukinu jį juodai duonai, jau burbuliuoja su ruginiais miltais užraugti burokėliai, o štai avižiniai miltai ilgai stovėjo be darbo. Tol, kol nekilo mintis iškepti lietinių, o spintelėje akių lygyje pasirodė avižiniai miltai. Dar ir vištelės po žiemos gūdumo pradėjo kiaušinius dėti, tiesiog sukirbėjo mintis praskaidrinti sekmadienį blynų skoniu.

Lietinių skonis nenuvylė, tačiau jis yra smarkiai kitoks nei įprastų, kvietinių miltų blynų. Juos labiau siūlyčiau tiems, kas mėgsta sūrius, ne saldžius lietinius. Įdarui bandėme sūrį, rikotą su špinatais ir varškę su kapota kalendra. Tiesiog tobula. O su uogiene ar džemu mums neįtiko, bet gal tik dėl to, kad nesame saldžiamėgiai 🙂  Toliau skaityti „Avižiniai lietiniai”