Kai jau visi farširuotų kiaušinių variantai galutinai pabodo, vieną dieną iš šaldytuvo į mane liūdnai žiūrėjo dešimt virtų kiaušinių, o šalia labai jau spalvingai atrodė pesto indelis. Ir žaibiškai kilo mintis juos pabandyti suporuoti. Ką gi, šiai dienai tai 2017 metų atradimas Nr. 1. Ir labai labai savalaikis, juk jau netrukus Velykos, o po jų visada būna galvaskaudis „ką veikti su virtais kiaušiniais”. Gaminu dviem būdais – su džiovintais pomidorais arba su džiovintais baravykais, ir su savos gamybos pesto. Puikiai suprantu, kad ne kiekvienas gali (o ir nori) gaminti tai, ką galime nusipirkti prekybcentriuose, todėl įdomumo dėlei nupirkau mažytį stiklainiuką pramoninio pesto ir pagaminau kelis kiaušinius su juo, viskas suderėjo kuo puikiausiai. Toliau skaityti „Kiaušiniai su pesto”
Avinžirnių rutuliukai – falafeliai
Falafeliai nebėra jokia naujiena Lietuvoje, jau netgi teko užmatyti mobilų kioską, siūlantį jų su įvairiausiais padažais ir daržovėmis. Ką gi, gal jie taps alternatyva kebabams? 🙂
Šį avinžirnių skanėstą ragaudavau kelionių Turkijoje, Afrikos šalyse ir Izraelyje metu, ir atradus savo mėgstamą prieskonių derinį, pradėjau gan dažnai gaminti juos namuose, vakarėliams ar šiaip, kai norisi ko nors nemėsiško. Itin svarbus padažas, gaminu jį iš natūralaus jogurto, tačiau kelis kartus naudojau paprasčiausią kefyrą.
Didelei kompanijai (gausis apie 40 falafelių) ruošiu
Beržų sula ir ką su ja veikti
Įdomiausia, kad „ką su ja veikti” sužinojau palyginti neseniai. Vaikystėje iš trikampių stiklinių „aparatų” gerta sula būdavo lyg ir skani, bet pasirodo tik todėl, kad buvo gardinta cukrumi. Vėliau keliskart ragavau kažkieno tėvukų leistą sulą ir visus kartus pagalvojau – vanduo kaip vanduo. Ir visiškai nesidomėjau ja, kol neatsikraustėme gyventi į mišką. Čia jau nugalėjo smalsumas pabandyti leisti sulą, o tuomet prie kiekvieno beržo sutiktas kaimynas pradėjo pasakoti ką su ja veikiąs, ir tuomet prasidėjo bandymai.
Iki valios atsigėrus šviežios sulos, imu ruošti ruošinius vasarai. Viena draugė juos vadina sulos šampanu 🙂 Alkoholio fermentuotoje suloje nėra, arba yra tiek, kiek giroje. Bet tai ir nėra tikslas, tikslas – vasarą iš rūsio atsinešti lengvai gazuoto ir rūgštelėjusio gėrimo ir juo atsigaivinti.
Turiu tris mylimiausius sulos ruošimo vasarai receptus, juos ir aprašysiu. Toliau skaityti „Beržų sula ir ką su ja veikti”
Keptas varškės sūris
Šiam puikiam užkandžiui naudoju šviežią varškės sūrį, patį paprasčiausią, be jokių priedų arba su kmynais. Kadangi naminį sūrį būtų griekas kepti, renkuosi prekybcentrių siūlomus pigesnius ir ne tokius „gyvus” sūrius. Valgome keptą sūrį karštą kaip pietų patiekalą, su šviežiais pomidorais ir žalumynais, man labai patinka tas girgždančios varškės pojūtis. Arba iškepusį sūrį atvėsinu ir pjaustau storesniais griežinėliais ir tiekiu kaip užkandį. Mums gardžiausias česnakinis su džiovintais pomidorais, o jį gaminu sekančiai.
2 nedidelių sūrių gardinimui reikia: Toliau skaityti „Keptas varškės sūris”
Dienos pietūs: Burokai
Tiesą sakant ruošiau šiuos receptus per Adventą, prieš Kalėdas, norėjosi pasidalinti su jumis idėja, ką pasigaminti tam laikotarpiui, kai rekomenduojama nevartoti mėsos. O štai ir Gavėnia ant nosies ir dienos pietų iš daržovių receptai vėl aktualūs 🙂 Aktualūs visus metus, išties, nes mėsos kokybė prekybcentriuose vis labiau liūdina, o pradėjus valgyti daugiau daržovių patiekalų, mėsa lieka antrame plane. Kol nesusitinku su patikimais ūkininkais ir iš jų neprisiperku puikios kokybės mėsyčių…
Taigi, šiandien apie jo didenybę Buroką. Gal skambės neįtikėtinai, bet iš burokų ruošiami ne tik garnyrai ar sriubos, bet ir gardūs gėrimai ir netgi desertai. Dar labiau neįtikėtina, bet burokai puikiai dera su įvairiausiomis kruopomis. Esu aprašiusi fermentuotų (raugintų burokėlių) gamybą, keletą gardžių saldžių kepinių , o šios dienos pietums siūlau:
burokėlių girą,
burokėlių ir varškės sūrio užkandį,
grikių ir burokėlių troškinį.
burokėlių ir uogų desertą su plakta grietinėle.
Obuolių pyragas – variantas stiklainyje
Kai norisi ko nors labai originalaus, porcijinio, netradicinio – gaminu obuolių pyragą stiklainiuose. Gal labiau stiklainiukuose, kurių, suvalgius žiemai ruoštas saldžiąsias uogienių atsargas, rūsyje atsiranda ne vienas. Salotos stiklainiuose tikrai ne naujiena, tačiau kepiniai juose? Kodėl gi ne? 🙂 Taip ruoštus pyragus patogu pašildyti, vežtis į ilgesnę kelionę ar į tolimą viešnagę.
Stiklainiuose ruošiu vadinamąjį ‘smėlinį’ obuolių pyragą arba avižinį obuolių desertą. Juos ruošiu taip: Toliau skaityti „Obuolių pyragas – variantas stiklainyje”
Saldžios grietinėlės desertas
Panna cotta, jei jau kalbėti apie originalų deserto pavadinimą. Tik jau nebūčiau aš, jei nepaeksperimentuočiau ir nesugalvočiau kuo pagardinti klasiką. Mano variacija skoniu nuo klasikos toli nenubėga, išskyrus tai, kad papildomai naudoju maskarponę ir nenaudoju želatino. Bet padažas, kurį naudoju gardinimui, šiaip yra skirtas mėsiškų ir daržovių patiekalų pašonei.
Desertas gaunasi kontrastingas, saldūs ir rūgštūs skoniai sudaro malonų duetą, kol kas esu ieškojimuose kas galėtų būti trečias. Gal greipfrutas? Toliau skaityti „Saldžios grietinėlės desertas”
Aštrus jautienos troškinys
Troškinys kaip troškinys, sakysite. Bet eiliniais troškinių receptais su jumis nesidalinu. Šio troškinio maža paslaptis – patiekale visiškai nenaudojamas vanduo. Svarbu, kad už lango būtų niūru ir šalta/drėgna, tuomet troškinys atsiskleis visu savo gėriu. Sušildys, tonizuos, suteiks jėgų, namus pripildys dieviškais aromatais…
Svarbu naudoti gerą jautieną, tokia prekiauja ūkininkai. O kaip atskirti gerą nuo negeros? – gera yra labai… negraži.
Antras gyvenimas
Spalvotieji blynai
Užgavėnės su visu blynų paradu šiemet bus pačiame vasario gale, o iki jų galima surengti įvariaspalvių blynų kepimo repeticijas Valentino dienai (raudonuosius) ar netgi vasario 16d. šventei, juk šios trys spalvos yra mūsų tautiškumo simbolis. O galima ir nesirišti prie jokių švenčių, blynus valgome kasdien, tai kodėl gi jų nenuspalvinus ryškiomis spalvomis ir įdomiais skoniais?
Ingredientai blynų tešlai: Toliau skaityti „Spalvotieji blynai”
