… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Mane visada žavėjo mieliniai pyragai su kopūstais, grybais, mėsa. Vienas mėgstamiausių – su raugintais kopūstais. Kopūstai dera su daugeliu kitų produktų, todėl kiekvieną kartą galima išgauti vis kitokį skonį. Mano pyrago tešla kitokia nei tradicinės dėl kefyro joje, o įdaras – su citrinos prieskoniu. Toliau skaityti „Mielinis pyragas su raugintais kopūstais”
Šis pyragas gimė iš klaidos 🙂 Tiesiog gamindama moliūginį zebriuką (receptas čia), užsisvajojusi subėriau kakavą į tešlą ir tik tada prisiminiau, kad pusės tešlos nepalikau moliūgų sluoksniui… Sumaišiau visus produktus į vieną masę, iškepiau pyragą, paragavau ir supratau, kad tai gali būti tobulas pyragas, jei… Po kelių bandymų įsitikinau, kad supratau teisingai: moliūgų tarkius reikia būtinai nusausinti ir būtinai sumaišyti su cukrumi prieš dedant į tešlą. Pyragas gaunasi labai drėgnas, moliūgai atsisluoksniuoja (tikiuosi matosi nuotraukoje), todėl išgaunami du skoniai. Ir dar vienas svarbus momentas – šiam pyragui reikia naudoti riebiąją kakavą, ant pakuotės ieškokite užrašo 20-22%.
„Stiprus” patiekalas pietums ar ankstyvai vakarienei. Ypatingai skaniai gaunasi svogūnai – saldžiai karstelėję ir pririgėrę jautienos sultinio. Jautienai reikalingas išankstinis dėmesys, anaip mėsa bus kieta. Perku kuo plonesnę jautieną be kaulo, arba pjaunu storesnį gabalą į 5-7cm pločio gabalus.
1kg paruoštos jautienos ištrinu Toliau skaityti „Jautiena su svogūnais aluje”
Ar kas nors pamenate? Vilniuje, Justiniškėse, viename vaikų darželyje iškarto po perestroikos buvo atidaryta vaikų kavinė „Mykoliukas”. Kol vaikai su tėveliais valgydavo skanumynus, aš tampydavau akordeoną ir kartu su teta Irena – Mykoliuku traukdavome liaudies ir nevisai liaudies dainas. O kai atnešdavo desertą, buvo sekama graži pasaka… Neseniai, svečiuodamasi pas tetą Ireną, prisiminiau koks nuostabus būdavo tas obuolių padaže skonis ir buvau apdovanota šio deserto receptu.
Leidau sau nedidelę korekciją – likusius nuo gamybos baltymus išplakiau ir ne tik papuošiau desertą, bet ir papildžiau kokosų skoniu.
Labai paprastai pagaminama, gaivi ir kvapni užkandėlė. Tinka kaip starteris šventiniam stalui ar švediško stalo vakarėliui ar mielam vakarui su drauge ir taure balto vyno.
Geriausia naudoti riebesnį majonezą, kad jis ilgesnį laiką neišskystų. O štai sūrius galima rinktis pačius įvairiausius, tai jau tikrai skonio reikalas. Svarbu, kad tai būtų sūris iš kietųjų giminės. Šįkart gardžiavomės Garsios tylos sodybos „Debesėliu”, ačiūūū. Toliau skaityti „Gaivi slyvų užkandėlė”
Maloniai kandžiojantis liežuvį padažas. Tiks ne tik su mėsos ar paukštienos kepsniu, bet ir keptos jūrinės žuvies draugijoje. Padažą galima gaminti ir iš krituolių obuolių, jų šiemet pilni sodai. Svarbiausia, kad į konservuojamą padažą nepapultų puvinio, todėl obuolius reikėtų kruopščiai išpjaustyti. Toliau skaityti „Aštrus obuolių padažas”
Vienas iš naujesnių ir labai pasiteisinusių gaminių žiemai.
Labiausiai mėgstame mono konservus, kai marinuojama viena rūšis daržovių, bet paragavus šio derinio, nusprendėme, kad rūsy tokio reikia turėti. Tai puikus garnyras paukštienai ar raudonai mėsai ar tiesiog gardi, maloniai aštri užkanda.
Receptas atkeliavęs iš Pietų šalių, kur baklažanai auginami kone kiekviename darže ir ši daržovė yra labai mėgstama.
Užsiauginti pačiai dar nepavyko, bet iš pirktinių pasigaminti tikrai verta.
Šis gardumynas labai populiarus Pietų šalyse, kur užauga tikrai saldūs arbūzai ir kur gamina tobulą fetą. Pirmą kartą degustavau šį saldžiai sūrų skonį Italijoje, tuomet Ispanijoje, Izraelyje… Gaminu jį vasarą ir ankstyvą rudenį, kai jau ir Lietuvoje atsiranda skanių arbūzų. Labai skanu, gaivu, kontrastinga, dauguma ragavusių pritariamai linksėjo ir tik vaikai truputį raukė nosytes.
Vytintos paprikos, konservuotos aliejuje su prieskoniais, skoniu smarkiai lenkia senjorus pomidorus. Galbūt todėl, kad tai visai naujai atrastas skonis, sumanytas palygint neseniai. Ir jis smarkiai įsiliejo į mūsų namų virtuvę, vytintiems pomidorams liko makaronai, paštetai, sriubos. O šios paprikos užėmė garbingiausią – svečių – zoną, t.y. vienakąsnius, sumuštinukus, karštas užkandėles.
Nepatingėkite pasigaminti bent vieną stiklainį, skonis tikrai nustebins.
Pomidorai noksta šiltnamyje, dėžutėse namie. Norisi atsivalgyti to tikro skonio iki soties, todėl mūsų virtuvėje šiuo metu karaliauja senjorai pomidorai. Rytui, ypač tokiam tingiam ir lietingam, paruošiau šakšuką – labai populiarų Izraelyje patiekalą. Ragavau jo, besilankydama ten prieš daugelį metų, bet tuomet kažkodėl jis man atminty neužsifiksavo. O prieš kelis metus kartotoje kelionėje įsimylėjau šį skonį. Daugelyje šaltinių rašo, kad patiekalui naudojami pomidorų savo sultyse konservai, bet šį variantą palieku šaltajam sezonui, o dabar švieži. Tikri. Raudoni ir geltoni. Ir maža paslaptis – termiškai apdorotuose pomidoruose yra daugiau likopeno nei šviežiuose, sako sveiko mitybos specialistai. O likopenas prailgina jaunystę! 😉 Toliau skaityti „Šakšuka arba pomidorinė kiaušinienė”