Labai nemėgstu sterilizacijos, todėl kiekvienais metais eksperimentuoju, vis įvairiau konservuoju ir bandau atrasti kuo paprastesnius daržovių ruošimo žiemai būdus. Vienas iš gerai pavykusių – pomidorai savo sultyse. Neišvengiamas tik odelių lupimas, visa likusi gamybos procedūra pradžiugins. Naudoju sriuboms, garnyrams, makaronų ir mėsos padažams, kartais tiesiog kabiname iš stiklainio.
Labai mėgstu žuvies užtepėles, vienam prekybcentry, stovėdama prie tuno konservais nukrautų lentynų, nuleidus akis pastebėjau liūdnai kampelyje kiūtančius skumbrės aliejuje konservus. Kadangi krepšy jau svečiavosi fetos sūris, kilo mintis pabandyt sujungti ją su skumbre. Išgautas skonis priminė tuno su majonezu kombinaciją, gal kiek rūgštesnę, bet taip pat skanią ir gaivią.
Taigi, maišiau proporcija:
250g konservuotos skumbrės aliejuje
200g fetos
Tiesiog šakute dubenėly sutrinu abu produktus iki vienalytės masės ir pagardinu žiupsneliu
Džiovinto čiobrelio
Užtepėlė tinka sumuštinių ir vienakąsnių gamybai, skani tik gerai atšąldyta. Tepu tiek ant baltos, tiek ant juodos duonos. Labai tinka džiovinti pomidorai, švieži baziliko lapeliai.
Patarimas – šviežios daržovės draugijon tiks tik labai greitam suvartojimui, išleidę skysčius jos „išleis” ir užtepėlę.
Savito skonio garnyras, kiekvienais metais pasigaminu keletą stiklainių šventiniam stalui – papuoš, nustebins, skaniai papildys paukštieną ar žuvį. O poroje su bruknių ar šermukšnių uogienės šaukšteliu šie obuoliai taps gurmaniškais 🙂
Visada tuo pačiu metu ir konservuoju, ir marinuoju obuolius, renkuosi skintus nedidelius alyvinius, nors esu gaminusi ir iš rudeninių veislių. Svarbu, kad nebūtų įdužimų ar kitokių pažeidimų. Gamyba reikalaus daug kantrybės, todėl šis receptas netiks skubantiems ar nemėgstantiems skrupulingo darbo. Toliau skaityti „Su morkomis marinuoti obuoliai”
Tokiu būdu konservuoju mažus alyvinius ar rojaus obuoliukus, nepjaustytus, tik nugnybtais koteliais. Kuo mažiau invazijos – tuo geresnis rezultatas. Darau 2l užsukamuose stiklainiuose, proporciją aprašysiu būtent tokiems stiklainiams.
Labai panašiai gaminu Ingos cukinijų „tortą”, o pamaniau, kad bulviniai blynai irgi labai skanu su varške, todėl pakeičiau cukinijas bulvių tarkiais ir galiu pasidžiaugti nuostabiu skoniu.
Receptas su cukinijomis čia, visa procedūra lieka ta pati, tik šiame variante cukiniją pakeičiau
Labai panašiai gaminu Ingos cukinijų „tortą”, o pamaniau, kad bulviniai blynai irgi labai skanu su varške, todėl pakeičiau cukinijas bulvių tarkiais ir galiu pasidžiaugti nuostabiu skoniu.
Receptas su cukinijomis labai panašus, visa procedūra lieka ta pati, tik šiame variante cukiniją pakeičiau
„Macnas” marinatas, ypatingas tuo, kad yra du viename variantas garnyrui prie šašlyko ar kitos ant žarijų keptos mėsos – pomidorų padažas ir marinuoti agurkai viename. Iš visų bandytų ingredientų derinių šis yra ryškiausio skonio ir greičiausiai paruošiamas. Puiku ir tai, kad galima sunaudoti ir didesnius, peraugusius agurkus.
Daugel metų tokiu būdu paruošti agurkai tapo ir kasdienio maisto pagardu, jie puikiai dera su virtomis ar keptomis šviežiomis dešrelėmis, maltiniais, kepsniais orkaitėje. Ir netgi paukštiena.
Sulaukiu daug klausimų dėl didelio konservantų kiekio. Tikrai taip, šiuo būdu marinuojant agurkus naudojami labai dideli kiekiai cukraus, druskos, acto, tačiau mažinant proporcijas, konservai nesilaikys iki žiemos. Norintiems sveikesnių produktų, siūlau rinktis fermentuotų, t.y. raugintų daržovių receptus.
Receptas ypatingas tuo, kad jame nėra vandens, tik konservantai, tai ir suteikia galimybę daržoves „šaltai” užmarinuoti žiemai itin greitai, be didelių pastangų ir išlaikant daržoves šviežesnėmis, nei būna kaitintos.
Pabrėšiu, kad bet koks santykis su vandeniu sugadins konservą, tad, jei sumanysite gaminti – būtinai atkreipkite į tai dėmesį. Daržovės, stiklainiai, dangteliai – viskas turi būti sausa. Toliau skaityti „Nekaitinti agurkai su svogūnais žiemai”
„Tinginių receptas” – sako mano draugė. Arba „pagaminau ir pamiršau” – sakau aš. Ir išties, nekaitinant, neverdant marinato, nesterilizuojant išgauti gerą rezultatą yra puiku, sutaupytas laikas vasarą – tikra prabanga.
Kadangi receptas jau ne pirmus metus muša skaitymo rekordų statistikas, tai ir klausimų apie jį sulaukiu labai daug. Jei apibendrinti – konservų kokybę lemia agurkų ir druskos rūšis, taipogi vanduo. Agurkus rinkitės grublėtus, su storesne žieve, druską tik akmeninę, rupią. O vanduo tiks tas, kurį vartojate kasdien, kad iš čiaupo, kad iš šulinio ar gręžinio.
Dažniausiai gaminu šiuo būdu raugintus agurkus 0,5 l ir 1 l stiklainiuose, tai optimaliausia talpa, jei valgytojų būrys ne itin didelis. Tačiau šventėms ar didesniems vakarėliams pagaminu ir 3 l talpos stiklainiuose.
Juos gerai išplaunu karštam vandeny. Kaitinti visiškai nebūtina.
Žiemą valgyti kaip šviežiai raugtus agurkus – vienas malonumas, o jie būtent tokie ir gaunasi.
Šį receptą man papasakojo draugė, gyvenanti Rusijoje, tai jos mamos firminis receptas. Ačiū, Valerija. Ištiesų, niekada nebuvau girdėjusi apie tokį, pernai išbandžiau ir šiemet gaminsiu žymiai daugiau stiklainių.