Kategorija: Konservai

Šiemet  pomidorus labai anksti kirto maras, daugelis šiltnamių jau ištuštėję ir augintojai turi galybę žalių  pomidorų.

Juos galima nokinti dėžėse, mano bobutė netgi turėjo etatinį lagaminą, kurį išklodavo laikraščiais, sudėdavo pomidorus ir lagaminą pastumdavo po lova. Kas kelias dienas traukdavau jį į dienos šviesą, išrinkdavau paraudusius gražuolius, o dar nesunokusius vėl, kaip kokį bagažą, užrakindavau tame rudos odos lagamine.

Ir tik palygint neseniai sužinojau, kad į tokį lagaminą ar į tamsią dėžę su žaliais pomidorais įdėjus sunokusį obuolį ar bananą, pomidorai žymiai sparčiau noksta.

Bet. Aš pomidorų jau senokai nebenokinu, labai patinka iš jų gaminami produktai žiemai – džiovintų pomidorų milteliai, džemas, rauginti ir, žinoma, marinuoti žaliūkai.

Šiam būdui tinka tiek neprinokę, tiek jau truputį nokti pradėję pomidorai. Toliau skaityti „Marinuoti žali pomidorai”

Vienas laukiamiausių sezonų – rabarbarų metas – prasidėjo. Stiebai jau pakankamai stori, tad pjaunu juos ir pirmiausiai gausiai dedu į salotas ar vaisių desertus, o vėliau pradedu virti gardžiuosius pagardus.

Gaminu saldųjį su braškėmis, o sūrųjį su svogūnais ir aitriais prieskoniais. Šį pagardą ir gaminau šiandien, kasmet jo verdu vis daugiau, nes atradau jį ne tik kaip padažą kepsniams ar žuviai arba gardų sūrių/traškučių pagardą, tačiau pernai, ruošdama mėsą kepimui ant žarijų, įmaišiau kelis šaukštus į marinatą. Rezultatas pranoko visus lūkesčius, bet viską galima paaiškinti logiškai – pagarde esanti rabarbarų rūgštis minkština mėsą, aliejus aptraukia plėvele, kuri neleidžia mėsai kepant džiūti, svogūnų prieskonis visad puikiai tinka, o dar rudasis cukrus, obuolių actas…

Darbo yra, tačiau pasitelkus buitinę techniką viskas pavyksta pakankamai greitai. Svarbūs keli momentai – kruopščiai nulupti rabarbarai ir rudasis cukrus. Likę plaušai nesusimals ir gadins tekstūrą, o baltasis cukrus nesuteiks pikantiško skonio. Taip pat netiks mėlynieji svogūnai, jie nudažo pagardą nemalonia akiai spalva. Toliau skaityti „Rabarbarų pagardas”

Šiemet agurkai stebina derliumi, o ir auga turbo greičiu, pora dienų ne namie ir šiltnamyje, meistriškai pasislėpę po lapais, pūpso peraugę agurkai. Aš juos vadinu paršeliais.

Dalis jų keliauja vištaitėms ir agurkus itin pamėgusiam šuniui, tačiau prisipažinsiu, kartais netgi specialiai neskinu didesnių agurkų, auginu juos iki paršelio dydžio, nes labai jau pamėgome raugintas juostas (receptas čia). O prieš kelis metus, kai atradau patį greičiausią marinavimo būdą be jokių marinato nupylinėjimų ar sterilizacijos, ėmiau gaminti traškiuosius didelių agurkų gabaliukus.

Didžiausią šių konservų gamybos laiko dalį užima išsėklinimas ir supjaustymas, nieko sudėtingo, žinoma, tame nėra, žiūrint serialą ar filmą gamyba vyksta itin greitai.

Šiems konservams naudoju geltonuoti nepradėjusius, žalius,  bet jau storapilvius agurkus. Jų žievė būna kieta, todėl agurkų gabaliukai lieka traškūs.

Agurkus pjaunu perpus, nedideliu  šaukšteliu išskobiu sėklas ir puses supjaustau 1-2 cm storio griežinėliais (žr. nuotraukose).

Imu didesnį puodą, renkuosi platesnį. Toliau skaityti „Agurkų gabaliukai saldžiarūgščiame marinate”

Šias agurkų ir svogūnų salotas tarybiniais laikais gamindavo masiškai, netgi pramoniniu būdu, ir tiekdavo į valgyklas ir restoranus.  Vaikų mitybai buvo nerekomenduojamos dėl aštraus poskonio ir acto, tačiau namuose bobučių gaminamas salotas vaikystėje šlamšdavome pilna burna, man labai patikdavo svogūnų aitrumas ir saldžiarūgštis salotų skonis.

Dabar man šios salotos labiausiai patinka dėl to, kad sunaudojami peraugę agurkai, netgi didieji paršeliai, tereikia juos teisingai paruošti.  Šaltuoju metų laiku šias salotas tiekiu su grilio patiekalais ar tiesiog orkaitėje kepta mėsa ar paukščiu. Skonis malonus, svogūnai ir agurkai dėl trumpo kaitinimo lieka traškūs, tarsi ką tik marinuoti. Važiuojant į svečius prigriebiu stiklainį kitą, salotos itin mėgstamos kompanijos vyrų.

Gaminant naudojama palygint nedaug konservantų, tad tai puikus pasirinkimas vertinantiems sveikesnius produktus.

Klasikiniame recepte pagrindine nata groja krapai, pagaminu ir tokių, tačiau mums labiau patinka kalendros lapelių skonis, o jei jau kaukaziški kvapai stiklainyje, vienais metais įdėjau ir sausos adžikos prieskonių. Ir kartoju kasmet, nes labai, labai geras atradimas.  Jei nerastumėte šio prieskonių mišinio (retai sutinkamas prekybos centruose, dažniau randamas mugėse ar specializuotose parduotuvėse), galite naudoti grūstas aitriąsias paprikas ar čilių miltelius, šviežius čili pipirus.

Taipogi supaprastinau gamybos būdą, kadangi visiškai nedraugauju su sterilizacija, atradau žymiai lengvesnį būdą kaitinti gaminamas salotas, apie viską plačiau gamybos aprašyme apačioje.

Toliau skaityti „Agurkų ir svogūnų salotos žiemai”