Kokosiniai saldainiai Pūkučiai

Na, itin žiemiškas saldumynas. Tiek akims, tiek dovanoms, tiek skoniui. Esu rašiusi apie saldainius iš džiovintų uogų ir vaisių (receptas), o šių metų atradimu tapo kokosiniai gardėsiai. Produktų reikia nedaug, didžiausią gamybos dalį praleidžiu lipdydama juos. Bandžiau rankas ir produktus tausoti, lipdydama su pirštinėmis, tačiau labiausiai pasiteisino lipdymas tiesiog delnais. Ir drėkinti šiuo atveju jų nereikia, veikiau atvirkščiai –  verčiau nusausinti.
 
Iš nurodyto kiekio pagaminu 60 saldainių.
Fasuoju į sušių dėžutes (visus metus prašau jas rinkti, išplautas ir išdžiovintas laikau iki švenčių).
 

Toliau skaityti „Kokosiniai saldainiai Pūkučiai”

Avižinė arba miežinė duona

Labai norėjau nurodyti recepto šaltinį, bet… niekaip neberandu jo 🙂 Prisiminti receptą buvo itin paprasta, greitai suprasite kodėl. Bet kokiu atveju, ačiū pasidalinusiai diskusijų dalyvei, sekmadienio ir pigių produktų viename prekybos centre proga, ėmiau ir iškepiau du kepalus duonos. Kadangi lentynoje šalia avižinių dribsnių gulėjo ir miežiniai, pabandžiau duonos kepimą ir iš jų. Na, pasigailėjau tik to, kad taip ilgai nežinojau apie tokį tobulą duonos kepimo būdą. Ir pati kilnojau antakius skaitydama, dvejojau, nes žinome kiek interneto platybėse yra nesąmoningų, nelogiškų receptų. Smalsumas visgi nugalėjo ir och… Įtariu, kad tai bus viena dažniausiai kepamų mano duonų.

Tekstūra tikrai kitokia, nei įprastinės duonos, prie skonio reikia įprasti, tačiau įpratus, o ir imant domėn, kad paruošti jai tereikia kelių produktų ir kelių minučių, liksite sužavėti.

Toliau skaityti „Avižinė arba miežinė duona”

Midus

Prasidėjus žiemai, prasideda ir slogučiai, peršalimai ar neduokdie gripas… Labai džiaugiausi atradusi senovinio lietuviško midaus, tikro vaisto, gamybos aprašymą, jau esu pagaminusi net 6 rūšis midaus, bet aprašysiu patį pačiausią.

Ir kalba eis ne apie tą midų, kurį perkame parduotuvėse lauktuvėms. Fermentacijos būdu paruoštas gėrimas tiks pasimėgavimui, žiemą vartojimui profilaktiškai, o susirgus reikės padidinti vartojimo dozę ir dažnumą. Gal ir placebo, bet visi žinome vaistažolių arbatų ir medaus galią. Pasigaminti bus tikrai nesudėtinga, tik reikės įdarbinti laiką. Toliau skaityti „Midus”

Raugintos morkos

Raugintos morkos – visiškai nebūtinai rudens derliaus šventė. Karts nuo karto užraugiu nedidelį kibirėlį morkų ir žiemą, nes jos tobulai tinka vakarui su gera knyga ar filmu, kai norisi ko nors „pagriaužti”. Raugintiems produktams laikyti optimaliausia +2-5C temperatūra, tokią net tobuliausiam rūsy sunku išgauti, todėl vienas kibirėlis greitam suvartojimui – tobulas variantas. Kalbu apie 1l talpos plastikinę arba stiklinę talpą. Šios morkos puikiai tinka ir garnyrui, bet vėlgi – nedideliais kiekiais, mat jos ilgai kramtomos, sakyčiau labiau tinkamos patiekalų puošybai. Toliau skaityti „Raugintos morkos”

Aštrus obuolių padažas

Maloniai kandžiojantis liežuvį padažas. Tiks ne tik su mėsos ar paukštienos kepsniu, bet ir keptos jūrinės žuvies draugijoje. Padažą galima gaminti ir iš krituolių obuolių, jų šiemet pilni sodai. Svarbiausia, kad į konservuojamą padažą nepapultų puvinio, todėl obuolius reikėtų kruopščiai išpjaustyti. Toliau skaityti „Aštrus obuolių padažas”

Marinuoti pomidorai

Atslinkus pirmiems rūkams, lauke augančius pomidorus dažniausiai užpuola maras. Išskynus vaisius, daugeliui kyla klausimas – o ką dabar su jais daryti? Galima išvirti dievišką džemą, galima užraugti, o galima ir marinuoti. Procesas nesudėtingas, o šaltuoju sezonu valgysite puikų garnyrą ar užkandą. Jei kitiems konservams tinka bet kokios formos ir spalvos pomidorai, tai šiam galima sakyti specialiai auginu pailgąsias veisles, t.y. klasikinius Roma, San Marzano ir naujai atrastas Isis Candy ir Red Banana. Šių veislių pomidorai talpiai sugula į stiklainius, yra kietesni nei apvalučiai, todėl marinuojant neištyžta. Toliau skaityti „Marinuoti pomidorai”

Žalumynų ruošinys

Puikus gaminys rudeniop, kai žalumynai baigia savo gyvenimą. Taip ruoštomis žolelėmis gardinu blynus, rytietiškas bandeles, žuvies ar mėsos kepsnius, sriubas… Kiekvienais metais gaunu vis kitokį skonį, nes auginu vis įvairesnių žalumynų. Mums pastaruoju metu pradėjo labai patinkti kalendros, o štai petražolių vengiame.  Todėl aprašysiu mūsų namų skonį, jei gaminsite – derinkite pagal savąjį. Toliau skaityti „Žalumynų ruošinys”

Geltonoji obuolienė

Alyviniai obuoliai bumpsi į žemę, tik spėk rinkti krituolius. Dažnam, atsivalgiusiam iki soties vasarinių obuolių, kyla klausimas – o ką su jais daryti? Ir kaip kiekvienas metais, verda obuolienę. Aš ne išimtis, pagaminu obuolienės, o kad būtų linksmiau, nudažau ją saulės spalva. Ciberžolė nėra tik mėsos ar paukštienos prieskonis, yra gausybė receptų, kuriuose ji naudojama saldžių patiekalų gamybai, todėl drąsiai bėriau jos į obuolienę.

Ši obuolienė tiks ne tik pyragų gardinimui, ledų spalvinimui, riekei baltos duonos su pieno stikline. Bet ir su paukštiena, na ypatingai skaniai suvalgėme keptas vištienos tulpes, mirkydami į šį geltoną pagardą. Pabandykite, nenusivilsite. Jei neturite alyvinių obuolių, palaukite rudeninių, tik jie prašys daugiau saldumo, cukraus reikėtų dėti daugiau. Toliau skaityti „Geltonoji obuolienė”

3 skonių kriaušių kompotai

Gyventi pušyne – tikra prabanga, bet ji irgi turi savo kainą… Mūsų apylinkėse niekas neužsiaugina kriaušių, pušų kaimynystė skatina ligų atsiradimą. Nepadeda nei ekologinės, nei cheminės priemonės. O ir naudoti jų vengiame. Todėl, kriaušėms pradėjus sproginėti,  jas nuskiname ir tuomet ruošiu gardžiuosius kompotus žiemai. Skanu ne tik pakabinti kriaušę iš stiklainio, bet ir pateikti garnyrą paukštienai ar įkomponuoti į gaivų desertą.

Nuskintas kriaušes nuplaunu ir daržovių skustuku nulupu žievę. Neprinokusios kriaušės žievė pernelyg kieta, keli bandymai konservuoti neluptas baigėsi atsisveikinimu neparagavus. Todėl įdedu truputį triūso garantuotam rezultatui. Toliau skaityti „3 skonių kriaušių kompotai”

Marinuoti agurkai ‘viens-du’

Ką tik iš rūsio parnešiau paskutinį šiuo receptu pernai marinuotų agurkų stiklainį ir dabar jau receptą drąsiai galiu vadinti išbandytu. Apie taip gaminamus konservus man pernai parašė Violeta. Tuomet pagalvojau – be sterilizacijos ir aš gaminu, bet kad taip…  net be marinato? Viens – du ir pagaminau 12 stiklainių, o žiemą mintimis siunčiau linkėjimus Violetai.

Na, viskas tiesiog super – gamyba, vaizdas, traškumas, skonis. Svarbiausia nenusižengti proporcijoms, o susimaišyti išties sudėtinga, nes viskas skaičiuojasi po 2. Šaukštai be kaupo 😉 Toliau skaityti „Marinuoti agurkai ‘viens-du’”