Paskelbta

Naktinė duona

Pavadinimą šiai duonai sugalvojau ne aš, kai kurie šaltiniai teigia, kad tai švediška duona, viena konditerė pasakojo, kad šalto mielių kildinimo technologija naudojama kai kurių duonos rūšių kepimui pramoniniu būdu. Paslaptis iš tiesų labai maža, bet jau kokio gėrio! Esu aprašiusi ruginės duonos raugo subtilybes, duonos kepimą, o su kvietiniais miltais ilgai turėjau atsargų santykį, kol iš mielų ūkininkų negavau dovanų viso grūdo miltų. Kvietinė duona nuo šiol ir ant mūsų stalo. Kviečiu pabandyti išsikepti tikrai ypatingai lengvai pagaminamos duonelės. Kaip visada, supaprastinau receptūrą lengvesniu produktų matavimu, kad nieko nereiktų sverti ir įmaišiau keletą papildomų ingredientų. Toliau skaityti „Naktinė duona”

Paskelbta

Parauginti agurkai

Šviežiai raugintus agurkus labai mėgstame, todėl niekaip negaliu sulaukti pirmų savo daržo agurkų, perku trumpavaisių žaliūkų ir raugiu juos. Joninėms visad pagaminu ir mano vaikystės patiekalo – šviežių virtų bulvių, valgomų su varškės padažu ir šviežiai raugtais agurkais (receptas čia).

Turiu tris mėgstamus greito paraugimo receptus, aprašysiu prieskonių proporcijas 1kg šviežių agurkų. Juos nuplaunu, nupjaustau uodegas ir aštriu peiliu padarau 4 įpjovas šonuose, taip agurkai greičiau išleidžia sultis ir sugeria prieskonius. Toliau skaityti „Parauginti agurkai”

Paskelbta

Rauginti česnakų žiedkočiai

Jau kelis metus su malonumu skaitau jūsų laiškus apie aprašytus marinuotus česnakų žiedkočius, vieniems jie labai patinka, kitiems visai ne. Ir jau ne kartą klausėte kaip stiebus rauginti? Šiemet jau spėjau ne tik pagaminti, bet ir nufotografuoti paruoštus kotus, taigi prisėdau ir aprašyti rauginimo eigą.

Rauginti žiedkočiai, kaip ir marinuoti, puikiai tinka garnyrams, ypač grilio patiekalams. Juos su malonumu valgome, pakabindami sūrio padažą, ar tiesiog vienus, kai norisi aštraus ir pikantiško užkandžio. Toliau skaityti „Rauginti česnakų žiedkočiai”

Paskelbta

Džiovinti pienių žiedlapiai

Saulė žeme ridinėjasi, tad lekiam į tolėliau nuo miesto pienių žiedais geltonuojančias pievas!

Alternatyva prabangiam šafranui atrasta 🙂 Esu skaičiusi nemažai straipsnių apie žolininkų liaupsinamas kiaulpienės gydomąsias savybes, taip ir kilo mintis pasiruošti žiedų žiemai. Tačiau išdžiovinti žiedlapiai ne tik nuostabiai kvepėjo, bet ir smarkiai dažė rankų odą. Iškarto kilo mintis – nuspalvinti sriubą, troškinį ir virtinukus. Vištienos sriuba, pievagrybių ir ryžių troškinys, virtinukai su varške – viskas buvo ypatingai skanu ir tikrai vien dėl vieno naujo skonio juose.

Be pietų patiekalų, iš žiedlapių gaminau arbatą ir gaivų vasarinį limonadą. Bet labiausiai ir tobuliausiai žiedlapiai atsiskleidė desertuose – po žiupsnelį ant ledų ir po gerą žiupsnį, dekoruojant glazūra ar šokoladu lietus tortus.

Pirmiausiai saulėtą vidurdienį prisiskinu pienių žiedų, Toliau skaityti „Džiovinti pienių žiedlapiai”

Paskelbta

Naminė ruginė duona

Prieš kelias savaites aprašiau raugo ruginei duonai gamybą (receptas čia), o dabar tęsiu pažadą parašyti kaip kepu ruginę duoną. Patikėkite, tikro skonio ieškojau labai ilgai, todėl ilgai neaprašiau rodosi paprastos duonos kepimo. Mūsų skoniui tinkamiausia duona su rūgštele, sėklomis ir traškia pluta. Ši duona labai ilgai „nežiedėja”, vieną partiją esame valgę net mėnesį! Jei domitės sveikesne mityba, jums patiks tai, kad ši duona gaminama be mielių ir be cukraus. Ir iš tikrų ruginių miltų, kurių galima įsigyti iš ūkininkų. Vienintelis trūkumas – ką tik iškepta duona sunkiai pjaustosi, reikia bent kelių dienų, kad duona apdžiūtų ir taptų raikoma. Toliau skaityti „Naminė ruginė duona”

Paskelbta

Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais

Kepenines ruošiu keliais būdais – gaminu virtą arba keptą. Šiai kepeninei kalakutų kepenėles visą savo sąmoningą gyvenimą viriau prieskoniuotame vandenyje, kol vieną dieną toptelėjo mintis, kad turbūt dar skaniau, jei kepenėles pakepinti. O kartu su jomis ir visus likusius ingredientus. Taip sukurpiau mums labai patinkantį skonį. Tai labai švelni kepeninė, todėl, jei mėgstate „stipresnius” skonius, patarčiau berti aštrių prieskonių.

Kaip tik savaitgalį kalbėjome apie tai, kur laikyti didesnį pagamintą kepeninės kiekį – aš sudedu į indelius ir nešu į šaldymo kamerą, o 10-12h prieš planuojamą valgymą ištraukiu ir palieku kambario temperatūroje. Tačiau visada esu labiau „už” šviežiai pagamintą kepeninę. Toliau skaityti „Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais”

Paskelbta

Raugas naminei juodai duonai

Labai džiaugiuosi naujomis pažintimis su Lietuvos ūkininkais, prieš kelis mėnesius atradau žmogų, gaminantį ruginius miltus iš herbicidais nepurkštų rugių. Tai didelė retenybė. Ir miltų skonis yra visiškai kitoks. Ką jau kalbėti apie duoną… Jei pamenate juodą duoną, kuri yra rūgšti, skalsi ir tikrai juoda – būtent tokia iš tokių miltų ir gaunasi.

Daug šeimininkių kepa duoną, bet mažai kuri gamina raugą. Noriu paneigti mitą, jog raugo gamyba yra labai didelio triūso reikalaujantis darbas. Tikrai ne. Reikia tik laiko, o raugas įrūgs pats.

Taigi, į gilų vidutinio dydžio indą dozuoju Toliau skaityti „Raugas naminei juodai duonai”

Paskelbta

Naminis obuolių actas

Jau seniai kirbėjo mintis, kad reikia pasigaminti naminio acto. Ir štai pagaliau atsirado proga – kaimynė rudenį padovanojo žieminių obuolių. Prisiskynėme tiek, kad suvalgyti niekaip nepajėgėm, o kai vasario mėnesį obuoliai pradėjo raukšlėtis, nusprendžiau pabandyti pagaminti obuolių vyno ir jį sugadinti – paversti actu 🙂 Merfio dėsniai veikia visur, pirmas bandymas niekaip nenorėjo virsti actu, ir tapo puikiu vynu (kada nors ir apie tai). O po kelių savaičių gaminta antra partija labai pradžiugino. Natūralus actas skoniu nė kiek nepanašus į pirktinį. Tai labai kvapnus, truputį gazuotas, natūralus produktas. Naudoju jį bet kur, kur reikia acto (valymui tokio produkto naudoti ranka nekyla) – sodai pyragams gesinti, barščiams ir burokėlių salotoms, užpilams, padažams ir net naminiam limonadui gaminti. Ir, žinoma, su nekantrumu laukiu konservavimo sezono, keliolika stiklainių bus konservuoti su šiuo actu. Toliau skaityti „Naminis obuolių actas”

Paskelbta

Želatinu dekupuoti margučiai

Kiekvienais metais ieškau įdomesnių margučių puošybos būdų, man svarbu, kad kiaušinis liktų valgomas. Daržovėmis, arbatomis, žolėmis ir kopūstais marginti kiaušiniai jau pabodo, todėl šiemet atkreipiau dėmesį į dekupažą natūraliomis priemonėmis. Šiandien buvo repeticija ir ji pavyko tiesiog puikiai! Skaičiau ir apie krakmolo klijus, bet juos paliksiu kitiems metams. Toliau skaityti „Želatinu dekupuoti margučiai”

Paskelbta

Naminė „Nomeda”

Pagaliau… Pagaliau spėjau nufotografuoti bent kelis gabaliukus šio gardėsio. Tai vienas naujausių mano konditerinių atradimų, gimęs galvoje, bevoliojant Kalėdinius džiovintų vaisių saldainius. Tikrą „Nomedą” kartą per metus nusipirkdavau tam, kad įsitikinti, jog vaikystės skoniai lieka vaikystėje. Nebe tas saldainis ir nežinia kodėl :/ Todėl ir sugalvojau sulipdyti „Nomedą” iš kuo natūralesnių produktų. Tikrai nesitikėjau tokio nuostabaus rezultato, jei esate šio saldumyno gerbėjai – būtinai pasigaminkite jo namie. Tikrai smarkiai neišsitepsite, nereiks plauti gausybės indų, tereiks kantrybės.  Toliau skaityti „Naminė „Nomeda””