Kokosų „pienas”

Įkvėpta vienos maisto rašytojų diskusijos, irgi pabandžiau pasigaminti kokosų „pieno” iš kokosų drožlių. O ir proga buvo – jau seniai buvau sumaniusi savaitgalį palepinti šeimyną trupučiu egzotikos (kokosinę žuvienę aprašysiu netrukus). Todėl perverčiau kelis maisto rašytojų blogus ir supratau, kad pasigaminti kokosų „pieno” yra neįtikėtinai paprasta. Tereikia turėti kokosų drožlių, vandens ir kokteilinę/smulkintuvą/virtuvinį kombainą.

Proporcija visada 1:2, pvz. Toliau skaityti „Kokosų „pienas””

Žalumynai ant palangės – morkų lapeliai

Šiemet, kaip niekad anksti užsimaniau žalios spalvos ant palangės ir lėkštėse. Kai tik ruošiu morkų šiaudelius šaldymui, nupjaunu apie 2-3cm koto su žiedynu ir juos sudedu į lėkštę su borteliu, užpilu vandens tiek, kad būtų apsemti kotai iki žiedkočio ir pradedu laukti. Po kelių dienų pradeda kaltis pirmieji lapeliai, ypač, jei lėkštė stovi ant palangės, po kuria yra radiatorius.

Lapelius naudoju maisto puošybai, salotų ir sriubų gardinimui, pyragėlių įdarams. Specialistai teigia, kad morkų lapuose naudingų medžiagų yra netgi daugiau, nei pačiose morkose.

Tokiu pačiu būdu auginu burokėlių, pastarnokų ir ridikų lapelius.

Rauginti moliūgai

Net truputį liūdna – pjauti moliūgus reiškia, kad tai paskutinis konservavimas šiemet, vasara tikrai baigėsi. Bet užtat Kalėdos jau nebetoli, ir vėl pradės ilgėti dienos ir tai bus gera pradžia pradėti laukti pavasario ir naujo derliaus sėjos…Rauginti moliūgai jokia naujiena pietų šalyse, idėją parsivežiau iš pernykštės kelionės po Gruziją. Man tai buvo atradimas, jie puikiai pakeitė tikrai pabodusią agurkų klasiką. Raugintus moliūgus išbandžiau visur, kur iki šiolei naudojau raugintus agurkus, ir galiu drąsiai teigti, kad man moliūgai tiko ir patiko žymiai labiau.  Toliau skaityti „Rauginti moliūgai”

Kūmutės obuolienė

O gal ir ne obuolienė, o visas džemas? Su apelsinais, imbieru ir aguonomis. Argi ne žiemiškai skambantis derinys? Keturis metus tobulinau proporcijas, kol pernai jau buvo tai, kuo planavau gardžiuotis. Ir tai nesulaukė Kalėdų, nes buvo sušlamšta, indeliai išlaižyti, o veidai – palaimingai besišypsantys. Panašiai, kaip žalių pomidorų džemas, ši obuolienė irgi tinka tiek saldžiuose patiekaluose, tiek su paukštiena ar sūriu.

Naudoju krituolius obuolius, labiausiai tinka geltoni rudeniniai, kurie tokiu metu jau būna pakankamai saldūs ir prinokę. Beje, prieš kelis metus bandžiau virti šią obuolienę iš alyvinių obuolių – nepatiko… Toliau skaityti „Kūmutės obuolienė”

Rauginti pekino kopūstai

Rauginti kinietiški kopūstai

 

Labai mėgstame raugintas daržoves – kopūstus, agurkus, pomidorus, moliūgus. Bet kai pernai į stiklainius grūdau pekino kopūstą, kaimynė sukiojo pirštą prie smilkinio. Po mėnesio ta pati kaimynė lapnojo jau išrūgusius ir tuo pačiu pirštu rodė į stiklainį ir sakė „dar” 🙂 Dabar, aptikusi pekino kopūstų gera kaina, visada nusiperku ir užraugiu 2-3 stiklainius. Skonis ištiesų nustebins, jis neprimena tradicinių raugintų kopūstų, tai labiau rytietiškas skonis, sakyčiau. Valgome juos su viskuo, kam tinka raugintų daržovių garnyras, tik, deja, bandyta virti sriuba buvo ne itin vykusi… Labai smagu, kad netgi neturintys savo daržo gėrybių ar prieskonių viską gali nusipirkti prekybcentryje ir pasigaminti tikrai originalaus patiekalo. Toliau skaityti „Rauginti pekino kopūstai”

Žalios žolelės aliejuje

Taip paruoštos žolelės ilgai negenda laikomos šaldytuve, geras būdas sandėliuoti paskutinius šviežius lapus rudenį. Ruošinys puikiai tinka daugeliui patiekalų – patepti duoną, sumuštinius pries kepant sumuštinių keptuve, aptepti mėsos ar paukštienos kepsnį, įdaryti pyragėlius, kartais naudoju šaukštelį į sriubą ir pan.

Kiekvieną kartą ruošiant šį gaminį gaunasi vis kitoks skonis, nes nesilaikau griežtų proporcijų, bet eidama skinti ar pirkti žolelių visada numatau, kad imsiu: Toliau skaityti „Žalios žolelės aliejuje”

Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai

Pirmiausiai šio skanumyno kaimynė atnešė paragaut. Stiklainio turinys buvo suvalgytas dar tą patį vakarą, su keptais šonkauliais. Pagyrus skonį, kaimynė sumanė padovanoti maišą burokų, tuomet gavau dovanų cukinijų. Nebebuvo kur dėtis, teko raitytis rankoves ir kibti į konservavimą. Buvo ir keiksmų dėl per mažų puodų, ir dėl išbėgusio ant viryklės raudono skysčio, ir ypatingai ryškių delno linijų bordo spalvos fone 🙂 Užtat dabar žinau ko nedaryti. Visad sakiau, kad konservuoti reikia tik tai, ko žiemą negalima gauti šviežiai, niekad negamindavau burokų stiklainiuose, bet šis receptas sužavėjo, jau įsivaizduoju verdamus barščius, garnyrus… Toliau skaityti „Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai”

Džiovinti žali pomidorai

Jau ketvirtus ar penktus metus džiovinu žalius, nespėjusius sunokti pomidorus. Džiovinu elektrinėje džiovykloje arba paskleistus ant kepimo popieriaus orkaitėje. Džiovinimas trunka panašiai tiek, kiek ir prinokusių, tik žalius džiovinu iki traškučių kietumo. Jų nekonservuoju aliejuje, kaip raudonų, bet laikau hermetiškame inde.

Panaudojimo spektras kiekvienais metais vis plečiasi, anksčiau juos naudodavau tik sriuboms gardinti. Sriubos praturtėdavo spalva ir šviežių pomidorų aromatu.

Pernai dalį džiovintų pomidorų sumaliau kavamale ir žaliuosius miltelius pradėjau dėti į gaminamą Ghi sviestą ar naminį sūrį, makaronų patiekalus, sriubas (spalvai ir tirštinimui). Taip pat žalių pomidorų skonis ir kvapas ir spalva puikiai dera karštuose padažuose mėsai.

Skaičiau nemažai straipsnių apie žalių pomidorų kenksmingumą sveikatai, bet termiškai apdorotus žaliuosius mokslininkai valgyti leido 🙂 Todėl juos konservuoju, džiovinu ir verdu nuostabius džemus.

Pomidorų užkandis

Receptas atkeliavo iš senos rusiškų valgių knygos, labai jau keistai nuskambėjo produktų derinys, o tokius receptus visada išbandau 🙂

Ir štai jau N metų tai vienas skaniausių pomidorų paruošimo būdų. Kadangi pomidorai saldūs, o recepte nėra druskos, tik medus, skonis toks ir gaunasi – saldžiai aštriai kvapnus.

Gaminu dviem būdais – jei turiu didelių pomidorų, gaminu juos pjaustytus kubeliais, o jei turiu vyšninių – juos apkepu orkaitėje.

Šviežių arba keptų pomidorų užkandis tinka prie šaltų ar karštų mėsiškų ir paukštienos patiekalų, taip pat su varškės patiekalais ir sūriais. Vyšniukais galima puošti mažus sumuštinius. O ir vienų pakabliuoti iš stiklainio faina.

Vienu kartu ruošiu

1 kg pomidorų

Jei tai vyšniniai pomidoriukai, juos kelis kart prabedu dantų krapštuku, sudedu į skardą, užkloju kepimo popieriaus lakštu ir kepu 100C apie 2h. Didelius pomidorus supjaustau norimo dydžio gabaliukais. Ruošiu užpilą, jam reikės:

150 ml aliejaus (tinka visi nerafinuoti)

1 šaukšto vyno arba obuolių acto

2 šaukštų medaus

12 skiltelių česnako

1 šaukštelio juodų maltų pipirų

Aliejų pilu į puodą ir kaičiu kuo mažesnę ugnį, aliejus turi tik sušilti, jokiu būdu neužvirti.

Į puodą beriu riekelėmis pjaustytas česnako skilteles ir vis pamaišant pakaitinu apie 2min., tuomet pilu actą ir išjungiu ugnį. Lukteliu kol aliejus atvės iki kambario temperatūros, tuomet sudedu medų, maišau iki jo ištirpimo ir mišiniu užpilu paruoštus pomidorus.

Skoniai turi subręsti, todėl šį užkandį ruošiu bent prieš 12h iki tiekiant.