… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Ne kartą svečiuose ragavau bananinių keksiukų, bet išsikepti jų namie kažkodėl niekada neateidavo į galvą. Kol atsirado trys bebaigią gyvenimą bananai, kuriuos reikėjo skubiai realizuoti. Tuomet prisiminiau, kad man ragautuose keksiukuose kažko trūko, todėl vieną iš klasikinių receptų sugalvojau papildyti varške. Keksiukai gavosi labai grėgni, purūs. Tik, kaip visi kepiniai su „sunkiais” ingredientais, iškepę subliūkšta… Toliau skaityti „Bananų ir varškės keksiukai”
Šį receptą buvau skaičiusi mažame nespalvotame receptų žurnale prieš daugel metų, sužavėjo toks paprastas silkės, bulvių, žirnelių ir aliejaus derinys, bet vis pamiršdavau jį, kol vieną dieną, po didžiųjų metinių švenčių, turėjau visų reikalingų produktų ir sugalvojau, kad reikia pabandyti. Nustebino tiek paruošimo paprastumas, tiek skonis, mano receptoriams trūko tik trupučio aštresnių pojūčių, todėl į avantiūrą įpainiojau svogūną. Skanaujame šį patiekalą su malonumu jau daug metų, o kaskart gamindama pabandau įdėti daugiau ingredientų, kartais įmaišau ir grūdėtųjų dižono garstyčių, kartais citrinos įspaudžiu ar obuolį įpjaustau, visi rūgštesni ar truputį aštrūs skoniai čia dera. Toliau skaityti „Silkė su bulvėmis ir žirneliais”
Vakar Nemenčinės turguje negalėjau praeiti pro dėžę su šviežiomis bulvėmis, tokios jau jos buvo apetitnos, kad paprašiau pasverti porą kilogramų. Viriau jas vakarienės garnyrui, bet, kaip dažnai būna, bulvių lieka. Yra labai skanus būdas jas realizuoti – apkepti su kiaušiniais pusryčiams. Toliau skaityti „Kiaušinienė su šviežiomis bulvėmis”
Naminių pomidorų dar reikės palaukti, o belaukiant taip užsimaniau ko nors kad ir su pirktiniais pomidorais… Ši silkė – mūsų vasarų palydovė, kartais ją gaminu Kūčių stalui, bet visgi jokia pirktinė daržovė nenurungs naminių skonio ir kvapo varžybose, todėl ypatingai dažnai valgome šią silkutę vasarą. Pabuvusi šaldytuve ji dar ir atgaivins karštą dieną. O kol laukiam savų pomidorų Toliau skaityti „Silkutė su pomidorais”
Štai ir vėl pavasario gėrybės prašosi į lėkštes, matyt rūgštynės mėgsta ne itin karštą orą, nes šiemet jų nespėju pjauti salotoms, sumuštiniams, šaltibarščiams… Šią rūgštynių sriubos versiją vadinu „vyriška”, nes ji itin soti, tiršta, maloniai rūgštelėjusi. Riebią šoninę galima keisti liesesne mėsa ar paukštiena, tačiau mūsų namuose jei jau rūgštynių, tai būtinai riebi sriuba. Toliau skaityti „Rūgštynių sriuba su šonine”
Šiam patiekalui turiu specialią metalinę formelę, tačiau viešint vienoje sodyboje ir ryte užsimanius būtent taip ruoštų kiaušinių, draugė pasakė naudojanti skardinę nuo konservuotų kukurūzų, pupelių ar žirnelių. Ištiesų, puiki išeitis! Man taip virti kiaušiniai patinka dėl nevisai išvirusio trynio (galima ir išvirti, verdant +2-3min.) ir baltymo juostelių. Toliau skaityti „Formelėje be lukšto virti kiaušiniai”
Pastaruoju metu pamėgau kalakutienos petukų faršą, jis nėra skystas, kaip dauguma maltų paukštienos gaminių, tad kotletams ar netikram zuikiui nereikia pridėti daug kiaušinių. Kotletukai gaunasi ypatingai sultingi, švelnūs. Ką tik iškepti skaniai valgosi su bulvių ar grikių koše ir šviežių daržovių salotomis. Šalti labai tinka išvykai, tereikia įsidėti duonos ir daržovių – puikus ir sotus užkandis, kurį su malonumu valgo net mažiausieji. Toliau skaityti „Kalakutienos kotletukai”
Kol rabarbarų kotai dar neperaugę, ruošiamės artėjančiai vasarai. Pasigaminu 2-3l ruošinio limonadui ir laikau jį rūsyje, o susiruošus gaminti gaivų gėrimą telieka atsinešti stiklainį ir paruošti linksmonadą (jį taip vadindavo draugės sūnus). Toliau skaityti „Rabarbarų limonadas”
Pagaliau galima mėgautis savo užaugintomis lapinėmis daržovėmis, tai kaip gi nepasigaminti tų senovinių, nostalgiškų salotų su grietine? Kadaise maišydavome tik salotų lapus, ridikėlius, svogūnų laiškus ir krapus. O dabar grietine ir trupučiu druskos pagardinu mišinius iš Toliau skaityti „Salotos su grietine”
Kadaise panašiu receptu vištieną ruošdavo pažįstama, ji mėsą marinuodavo prieskoniuose su konjaku. Beieškant naujų ir pigesnių skonių prieš kelis metus sumaniau konjaką pakeisti „Starka”, ir nuo tuomet naudoju tik ją. Tiesą sakant, nežinau kodėl, tačiau konjaką pavaduoja puikiai. Taip pat pakeičiau vytinimo procesą ant kilpos šiltoje patalpoje į šaltą vytinimo būdą. Taip ruošta mėsa būna skaidri, neperdžiūvusi, visada gražiai pjaustosi. Nuostabus užkandis net išrankiausiems. Toliau skaityti „Šaldytuve vytinta vištiena su „Starka””
