Paskelbta

Kokosiniai saldainiai Pūkučiai

Na, itin žiemiškas saldumynas. Tiek akims, tiek dovanoms, tiek skoniui. Esu rašiusi apie saldainius iš džiovintų uogų ir vaisių (receptas), o šių metų atradimu tapo kokosiniai gardėsiai. Produktų reikia nedaug, didžiausią gamybos dalį praleidžiu lipdydama juos. Bandžiau rankas ir produktus tausoti, lipdydama su pirštinėmis, tačiau labiausiai pasiteisino lipdymas tiesiog delnais. Ir drėkinti šiuo atveju jų nereikia, veikiau atvirkščiai –  verčiau nusausinti.
 
Iš nurodyto kiekio pagaminu 60 saldainių.
Fasuoju į sušių dėžutes (visus metus prašau jas rinkti, išplautas ir išdžiovintas laikau iki švenčių).
 

Toliau skaityti „Kokosiniai saldainiai Pūkučiai”

Paskelbta

Avižų „pienas”

Kartais vienas pokalbis su nepažįstamu žmogumi būna vertesnis už perskaitytą knygą. Taip nutiko man šį rudenį, nuobodžiai besižvalgant sėklų ir grūdų skyriuje Kalvarijų turguje. Šalia stovėjęs senolis staiga prakalbo apie avižas. Išties, susimąsčiau. Pirkdavau tik avižinius dribsnius ir visad maniau, kad tai pakankamai sveikas maistas. Senolis papasakojo apie avižų „pieną”, kuris anot kai kurių šaltinių yra toks pats vertingas, kaip ir motinos pienas.

Pradžioje gėrėme jį mažais gurkšneliais, jaukinome skonį. O dabar jau net ir kavą gardinu, šaltą kavą, žinoma.

P. Vytauto papasakota ir aprašyta gamyba ypatinga, lėta, ilga, tokį gėrima norisi gerti po truputį nemaišant su jokiais kitais priedais. O kai norisi greito varianto, gaminu „pieną” iš avižinių dribsnių, ypač greita ir itin paprastai. Toliau skaityti „Avižų „pienas””

Paskelbta

Avižinė arba miežinė duona

Labai norėjau nurodyti recepto šaltinį, bet… niekaip neberandu jo 🙂 Prisiminti receptą buvo itin paprasta, greitai suprasite kodėl. Bet kokiu atveju, ačiū pasidalinusiai diskusijų dalyvei, sekmadienio ir pigių produktų viename prekybos centre proga, ėmiau ir iškepiau du kepalus duonos. Kadangi lentynoje šalia avižinių dribsnių gulėjo ir miežiniai, pabandžiau duonos kepimą ir iš jų. Na, pasigailėjau tik to, kad taip ilgai nežinojau apie tokį tobulą duonos kepimo būdą. Ir pati kilnojau antakius skaitydama, dvejojau, nes žinome kiek interneto platybėse yra nesąmoningų, nelogiškų receptų. Smalsumas visgi nugalėjo ir och… Įtariu, kad tai bus viena dažniausiai kepamų mano duonų.

Tekstūra tikrai kitokia, nei įprastinės duonos, prie skonio reikia įprasti, tačiau įpratus, o ir imant domėn, kad paruošti jai tereikia kelių produktų ir kelių minučių, liksite sužavėti.

Toliau skaityti „Avižinė arba miežinė duona”

Paskelbta

Kakavinis burokėlių keksas

Vienas naujesnių kūrinių mano virtuvėje, bet atsiradęs tuomet, kai už lango bolavo sniegas, todėl po pirmo kąsnio atėjo jausmas, kad… Kalėdos 🙂 Iš tiesų, sausoji kekso dalis labai primena šventinių meduolių skonį, o kad nebūtų taip sprangu, kaip keistai beskambėtų – burokėlių įdaras. Mano keksus puošia kokosų išspaudų kepurės, tačiau puikiai suprantu, kad jų ne kiekvienas gali gauti, todėl recepte paminėsiu kuo jas pakeisti.

Kol ragaujantiems nepasakysite, kad kekse yra burokėlių, garantuoju, kad niekas to nesupras. O vaikams gal netgi geriau nesakyti apie daržoves pyrage, būna tikrai keistų reakcijų 🙂

Toliau skaityti „Kakavinis burokėlių keksas”

Paskelbta

Tortas „Mėlyna morka”

Brangiausiojo gimtadieniui sukurtas ir sukurptas tortas. Apjungiau net tris seniai naudojamus gaminius į vieną ir labai apsidžiaugiau rezultatu. Jei mėgstate gaivius, ne itin saldžius skonius – būtent toks šis tortukas ir yra. Mažieji zefyrai ne tik džiugina akį, bet ir suteikia savito skonio. Na, mano receptoriams tas skonis pernelyg cheminis, tačiau ragautojai labai džiūgavo. O tai juk svarbiausia 🙂 Ir dar vienas gėris – po truputį laisvėjanti šaldymo kamera, uogos šiemet kaip niekad „eina į trasą”.

Biskvitui pasiruošiu: Toliau skaityti „Tortas „Mėlyna morka””

Paskelbta

Midus

Prasidėjus žiemai, prasideda ir slogučiai, peršalimai ar neduokdie gripas… Labai džiaugiausi atradusi senovinio lietuviško midaus, tikro vaisto, gamybos aprašymą, jau esu pagaminusi net 6 rūšis midaus, bet aprašysiu patį pačiausią.

Ir kalba eis ne apie tą midų, kurį perkame parduotuvėse lauktuvėms. Fermentacijos būdu paruoštas gėrimas tiks pasimėgavimui, žiemą vartojimui profilaktiškai, o susirgus reikės padidinti vartojimo dozę ir dažnumą. Gal ir placebo, bet visi žinome vaistažolių arbatų ir medaus galią. Pasigaminti bus tikrai nesudėtinga, tik reikės įdarbinti laiką. Toliau skaityti „Midus”

Paskelbta

Bananiniai varškėčiai

Varškėčių receptų gyva galybė, ir internete, ir net senose kulinarinėse knygose aprašomi tiek paprasti, tiek įmantrūs varškėčiai. Turbūt kiekviena šeimininkė pasirenka gamybos būdą atsižvelgdama į šeimynos skonius. Esu aprašiusi labai gardžią varškėčių tešlą (receptas čia), gaminant su manais labai svarbu, kad tešla pastovėtų, manai išbrinktų. O kai norisi greitai, skaniai ir kvapniai papusryčiauti ar pavakarieniauti, kepu štai tokius varškėčius. Toliau skaityti „Bananiniai varškėčiai”

Paskelbta

Pomdžemas – žalių pomidorų džemas

Dauguma gaminančių šį skanumyną naudoja žalių pomidorų ir citrinų derinį, o man labai patiko sumanymas pakeisti citrinas apelsinais, su visa žieve ir net sėklomis.

Skonis – karčiai saldus, valgomas su varške, jogurtu, ledais, paukštiena, balta mėsa, visais sūriais. Žodžiu tik su grybais ne 🙂 Aš juo gardinu pyragus ir pyragėlius, kartais net kokį torto lakštą sutepu.

O dauguma ragavusių pasakojo negalėję sustoti ir suvalgę iš karto visą stiklainį. Viena istorijų – apie žveją, smarkiai susipykusį su kolega, kuris bežuvaujant vienas tyliai iškabliavo stiklainį ir bandė nuslėpti nusikaltimą. Paliktasis be padažo mėsai pasakojo mintyse užsimojęs irklu, bet ačiūdie, apsigalvojęs ir tik paskelbęs nekalbadienį 🙂 Pasakojo susipykę ir sutuoktiniai, kai vienas naktį tyliai pribaigė pomdžemą, o kitas ryte planavo juo gardinti varškę.

Kasmet verdu vis daugiau, nes gausėja mėgėjų būrys, bet ir patys kuo puikiausiai pasigaminsite tikrai nesudėtingai paruošiamą pagardą. Iš kur žali pomidorai? – iš sodų ir sodybų, po didžiųjų rūkų, kai stiebus nujuodina maras, o jei tokių pažinčių nėra, yra turgus. Jame rugsėjo gale visada aptinku galybes dėžių su pigiai parduodamais žaliūkais. O kartą netgi gavau dėžę dovanų, vien už pasakojimą ką iš jų gaminti, smagus mainas.

Toliau skaityti „Pomdžemas – žalių pomidorų džemas”

Paskelbta

Raugintos morkos

Raugintos morkos – visiškai nebūtinai rudens derliaus šventė. Karts nuo karto užraugiu nedidelį kibirėlį morkų ir žiemą, nes jos tobulai tinka vakarui su gera knyga ar filmu, kai norisi ko nors „pagriaužti”. Raugintiems produktams laikyti optimaliausia +2-5C temperatūra, tokią net tobuliausiam rūsy sunku išgauti, todėl vienas kibirėlis greitam suvartojimui – tobulas variantas. Kalbu apie 1l talpos plastikinę arba stiklinę talpą. Šios morkos puikiai tinka ir garnyrui, bet vėlgi – nedideliais kiekiais, mat jos ilgai kramtomos, sakyčiau labiau tinkamos patiekalų puošybai. Toliau skaityti „Raugintos morkos”