Paskelbta

Antras gyvenimas

Daugelis mūsų vaikystėje merkėme svogūnų galvas į stiklinaitę su vandeniu ir kasdien laukdavome stebuklo. Ir sudygę laiškai būdavo stebuklingai skanūs.
Daiginti galima net tik svogūnus, tereikia į vandenį sumerkti nupjautus daržovių galiukus ir po savaitės – kitos jau galėsite mėgautis šviežiais žalumynais. Įtraukite į šį procesą ir vaikus, jiems patikint reikiamą vandens kiekio induose priežiūrą. Bus daug krykštavimo suradus pirmą išdygusį lapelį, ragaukite, fotografuokite, stebėkite ir, sulaukus didelio derliaus, ruoškite įvairiausius patiekalus.
Puikiai sudygsta morkos, burokėliai, salierai, kininiai kopūstai, kaliaropės. Lapai pagardins garnyrus, vienakąsnius ar pusryčių sumuštinius, sūrius žuvies ar daržovių paragus, salotas ar žaliuosius kokteilius.
Siūlau kelis receptus su šviežia žaluma.

Toliau skaityti „Antras gyvenimas”

Paskelbta

Spalvotieji blynai

Užgavėnės su visu blynų paradu šiemet bus pačiame vasario gale, o iki jų galima surengti įvariaspalvių blynų kepimo repeticijas Valentino dienai (raudonuosius) ar netgi vasario 16d. šventei, juk šios trys spalvos yra mūsų tautiškumo simbolis. O galima ir nesirišti prie jokių švenčių, blynus valgome kasdien, tai kodėl gi jų nenuspalvinus ryškiomis spalvomis ir įdomiais skoniais?

Ingredientai blynų tešlai: Toliau skaityti „Spalvotieji blynai”

Paskelbta

Avižiniai lietiniai

Avižų pieno tema išsirutuliojo į dar vieną įdomią pažintį ir visiškai naujų produktų namie atsiradimą. Manau, kad jau daug kas yra girdėję apie Šlyninkų malūną ir puikų pasakorių malūnininką, kolegės Jūratės dėka susipažinau su juo ir jo miltais. Rūgsta jau penktas ruginis raugas, jaukinu jį juodai duonai, jau burbuliuoja su ruginiais miltais užraugti burokėliai, o štai avižiniai miltai ilgai stovėjo be darbo. Tol, kol nekilo mintis iškepti lietinių, o spintelėje akių lygyje pasirodė avižiniai miltai. Dar ir vištelės po žiemos gūdumo pradėjo kiaušinius dėti, tiesiog sukirbėjo mintis praskaidrinti sekmadienį blynų skoniu.

Lietinių skonis nenuvylė, tačiau jis yra smarkiai kitoks nei įprastų, kvietinių miltų blynų. Juos labiau siūlyčiau tiems, kas mėgsta sūrius, ne saldžius lietinius. Įdarui bandėme sūrį, rikotą su špinatais ir varškę su kapota kalendra. Tiesiog tobula. O su uogiene ar džemu mums neįtiko, bet gal tik dėl to, kad nesame saldžiamėgiai 🙂  Toliau skaityti „Avižiniai lietiniai”

Paskelbta

Rajos sparno žuvienė

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkę ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. „Tai rajos sparnas”- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, jį nupirkau.

Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors gerklose įstrigusios ašakos.

Bet visgi labiausiai pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik šaltuoju sezonu ( tuo įsitikinau jau ne pirmus metus). Tad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemą dažniausiai užpildau būtent jais.

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti „Rajos sparno žuvienė”

Paskelbta

Kokosiniai saldainiai Pūkučiai

Na, itin žiemiškas saldumynas. Tiek akims, tiek dovanoms, tiek skoniui. Esu rašiusi apie saldainius iš džiovintų uogų ir vaisių (receptas), o šių metų atradimu tapo kokosiniai gardėsiai. Produktų reikia nedaug, didžiausią gamybos dalį praleidžiu lipdydama juos. Bandžiau rankas ir produktus tausoti, lipdydama su pirštinėmis, tačiau labiausiai pasiteisino lipdymas tiesiog delnais. Ir drėkinti šiuo atveju jų nereikia, veikiau atvirkščiai –  verčiau nusausinti.
 
Iš nurodyto kiekio pagaminu 60 saldainių.
Fasuoju į sušių dėžutes (visus metus prašau jas rinkti, išplautas ir išdžiovintas laikau iki švenčių).
 

Toliau skaityti „Kokosiniai saldainiai Pūkučiai”

Paskelbta

Avižų „pienas”

Kartais vienas pokalbis su nepažįstamu žmogumi būna vertesnis už perskaitytą knygą. Taip nutiko man šį rudenį, nuobodžiai besižvalgant sėklų ir grūdų skyriuje Kalvarijų turguje. Šalia stovėjęs senolis staiga prakalbo apie avižas. Išties, susimąsčiau. Pirkdavau tik avižinius dribsnius ir visad maniau, kad tai pakankamai sveikas maistas. Senolis papasakojo apie avižų „pieną”, kuris anot kai kurių šaltinių yra toks pats vertingas, kaip ir motinos pienas.

Pradžioje gėrėme jį mažais gurkšneliais, jaukinome skonį. O dabar jau net ir kavą gardinu, šaltą kavą, žinoma.

P. Vytauto papasakota ir aprašyta gamyba ypatinga, lėta, ilga, tokį gėrima norisi gerti po truputį nemaišant su jokiais kitais priedais. O kai norisi greito varianto, gaminu „pieną” iš avižinių dribsnių, ypač greita ir itin paprastai. Toliau skaityti „Avižų „pienas””

Paskelbta

Avižinė arba miežinė duona

Labai norėjau nurodyti recepto šaltinį, bet… niekaip neberandu jo 🙂 Prisiminti receptą buvo itin paprasta, greitai suprasite kodėl. Bet kokiu atveju, ačiū pasidalinusiai diskusijų dalyvei, sekmadienio ir pigių produktų viename prekybos centre proga, ėmiau ir iškepiau du kepalus duonos. Kadangi lentynoje šalia avižinių dribsnių gulėjo ir miežiniai, pabandžiau duonos kepimą ir iš jų. Na, pasigailėjau tik to, kad taip ilgai nežinojau apie tokį tobulą duonos kepimo būdą. Ir pati kilnojau antakius skaitydama, dvejojau, nes žinome kiek interneto platybėse yra nesąmoningų, nelogiškų receptų. Smalsumas visgi nugalėjo ir och… Įtariu, kad tai bus viena dažniausiai kepamų mano duonų.

Tekstūra tikrai kitokia, nei įprastinės duonos, prie skonio reikia įprasti, tačiau įpratus, o ir imant domėn, kad paruošti jai tereikia kelių produktų ir kelių minučių, liksite sužavėti.

Toliau skaityti „Avižinė arba miežinė duona”

Paskelbta

Kakavinis burokėlių keksas

Vienas naujesnių kūrinių mano virtuvėje, bet atsiradęs tuomet, kai už lango bolavo sniegas, todėl po pirmo kąsnio atėjo jausmas, kad… Kalėdos 🙂 Iš tiesų, sausoji kekso dalis labai primena šventinių meduolių skonį, o kad nebūtų taip sprangu, kaip keistai beskambėtų – burokėlių įdaras. Mano keksus puošia kokosų išspaudų kepurės, tačiau puikiai suprantu, kad jų ne kiekvienas gali gauti, todėl recepte paminėsiu kuo jas pakeisti.

Kol ragaujantiems nepasakysite, kad kekse yra burokėlių, garantuoju, kad niekas to nesupras. O vaikams gal netgi geriau nesakyti apie daržoves pyrage, būna tikrai keistų reakcijų 🙂

Toliau skaityti „Kakavinis burokėlių keksas”

Paskelbta

Tortas „Mėlyna morka”

Brangiausiojo gimtadieniui sukurtas ir sukurptas tortas. Apjungiau net tris seniai naudojamus gaminius į vieną ir labai apsidžiaugiau rezultatu. Jei mėgstate gaivius, ne itin saldžius skonius – būtent toks šis tortukas ir yra. Mažieji zefyrai ne tik džiugina akį, bet ir suteikia savito skonio. Na, mano receptoriams tas skonis pernelyg cheminis, tačiau ragautojai labai džiūgavo. O tai juk svarbiausia 🙂 Ir dar vienas gėris – po truputį laisvėjanti šaldymo kamera, uogos šiemet kaip niekad „eina į trasą”.

Biskvitui pasiruošiu: Toliau skaityti „Tortas „Mėlyna morka””